Ástatymø leidëjas, siekdamas uþtikrinti normalø valstybës funkcionavimà, vieðàjá interesà, taip pat valstybës pilieèiø teises, privaèius interesus, numato visà eilæ sàlygø, kurioms esant pilieèiø, valstybës pareigûnø padarytos veikos, turëdamos nusikaltimo, administracinio teisës paþeidimo poþymiø, tuo paèiu nëra nusikaltimais, baudþiamaisiais nusiþengimais ar administraciniais teisës paþeidimais.
Lietuvos Respublikos Baudþiamojo kodekso V skyriuje numatytos aplinkybës, ðalinanèios baudþiamàjà atsakomybæ. Tai jau Policijos þurnale (Nr. 5(69-407) apraðyta bûtinoji gintis (LR BK 28 str.), asmens, padariusio nusikalstamà veikà, sulaikymas (29 str.), profesiniø pareigø vykdymas (30 str.), bûtinasis reikalingumas (31 str.), teisësaugos institucijos uþduoties vykdymas (32 str.), ásakymo vykdymas (33 str.), pateisinama profesinë ar ûkinë rizika (34 str.), mokslinis eksperimentas.
Plaèiau apsistokime prie vienos ið paminëtø baudþiamàjà atsakomybæ ðalinanèiø aplinkybiø bûtinojo reikalingumo. Ðià baudþiamàjà atsakomybæ ðalinanèià aplinkybæ baudþiamasis ástatymas apibûdina taip Asmuo neatsako pagal baudþiamuosius ástatymus uþ veikà, kurià jis padarë siekdamas paðalinti jam paèiam, kitiems asmenims ar jø teisëms, visuomenës ar valstybës interesams gresiantá pavojø, jeigu ðis pavojus negalëjo bûti paðalintas kitomis priemonëmis ir padaryta þala yra maþesnë uþ tà, kurios siekta iðvengti.
Bûtinasis reikalingumas tai tokia situacija, kai asmuo, siekdamas paðalinti jam paèiam, kitiems asmenims ar jø teisëms, visuomenës ar valstybës interesams gresiantá realø pavojø, padaro þalà tretiesiems asmenims. Bûtinos ðiai situacijai sàlygos yra: a) pavojaus neámanoma paðalinti kitomis priemonëmis, b) padaryta þala yra maþesnë uþ tà, kurios siekta iðvengti.
Bûtinasis reikalingumas tai kolizija, kuomet susiduria du ástatymo saugomi interesai ir, siekiant iðsaugoti vienà, svarbesná, paþeidþiamas kitas, maþiau svarbus interesas. Asmuo, gindamas svarbesná ástatymo saugomà interesà, sàmoningai paþeidþia kità, maþiau svarbø ástatymo saugomà interesà. Pavyzdþiui asmuo, norëdamas iðgelbëti deganèiame name esanèius vaikus, ásilauþia á namà. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad toks asmuo paþeidþia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintà bûsto nelieèiamumo principà, taèiau jis tai padaro gelbëdamas þymiai brangesnæ vertybæ, - teisæ á gyvybæ.
Þalos padarymas ástatymo saugomoms teisëms ar interesams siekiant apsaugoti svarbesná ástatymo saugomà teisæ ar interesà yra subjektyvi kiekvieno pilieèio teisë. Taèiau egzistuoja atskiros asmenø kategorijos (pvz. teisësaugos pareigûnai, ugniagesiai - gelbëtojai ir kt.), kurie yra ápareigoti atlikti tokius veiksmus iðkylus bûtinybei. Kaip antai, tokia pareiga numatyta Lietuvos Respublikos Policijos veiklos ástatymo (2000-10-17 redakcija) 21 ir 24 straipsniuose. Taip 21 straipsnio 4 punkte numatyta pareiga
imtis visø galimø priemoniø asmens, valstybës, visuomeniniø ar kitø organizacijø turtui gelbëti stichiniø nelaimiø, katastrofø, avarijø bei kitø ypatingø situacijø atveju.. 24 Policijos veiklos ástatymo apie fizinës prievartos panaudojimo leistinumà.
Baudþiamosios teisës teorija nagrinëja bûtinojo reikalingumo institutà gresianèio pavojaus ir gynybos nuo gresianèio pavojaus aspektais.
Pavojus, nepriklausomai nuo jo ðaltiniø, turi grësti konkreèiam asmeniui, jo ar kitø asmenø teisëms, ástatymø saugomiems valstybës ar visuomenës interesams. Pavojus turi bûti realus, o ne ásivaizduojamas, jis turi bûti kilæs kalbamu momentu, tiesiogiai græsiantis ir dar nesibaigæs. Galimas ateityje, o taip pat jau pasibaigæs pavojus negali sukelti bûtinojo reikalingumo situacijos.
Dar viena bûtina pavojaus sàlyga yra ta, kad kad jis negali bûti paðalinamas kitomis, nesusijusiomis su þalos padarymu treèiøjø asmenø interesams, priemonëmis. Taip Lietuvos Respublikos Aukðèiausiasis teismas, nagrinëdamas nuteistojo V. Ð. kasaciná skundà baudþiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 nustatë, kad V. Ð. nuteistas uþ tai, kad 2004 m. rugsëjo 26 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme maþameèiui P. B. sukëlë fiziná skausmà ir neþymiai já suþalojo, t. y. priëjæs prie maþameèio P. B., á jo buto langus mëèiusio amenukus bei slyvas, sugriebë já uþ rankos, vëliau uþ ausø ir bandë nuvesti pas jo tëvus iðsiaiðkinti dël netinkamo elgesio. Tokiais veiksmais V. Ð. Maþameèiui P. B. padarë daugybinius odos nubrozdinimus abejose ausyse. Kasaciniame skunde V. Ð. teigë, kad minëto ávykio metu bûtinojo reikalingumo situacija tikrai buvo, ir pagal BK 31 str. nuostatas uþ þalà, padarytà esant bûtinajam reikalingumui, jis (kasatorius) neprivalo atsakyti. Aukðèiausiojo teismo kolegija konstatavo, kad maþameèio P. B. veiksmai, nors ir buvo neteisëti, netinkami, taèiau jø padarymo aplinkybës bei jie patys nesukëlë tokio realaus pavojaus nuteistojo V. Ð. ar visuomenës interesams, jog bûtø galima pateisinti smurtinius V. Ð. veiksmus prieð P. B. Kolegija taip pat konstatavo, kad V. Ð. neteisëti veiksmai tikrai nebuvo vienintelë priemonë paðalinti, kasatoriaus nuomone, jam iðkilusá pavojø dël P. B. elgesio. Be to, P. B. V. Ð. veiksmais padaryta þala yra didesnë uþ tà, kurià galëjo sukelti P. B. veiksmai. Vadinasi, V. Ð. veiksmai prieð P. B. neatitinka bûtinojo reikalingumo tesëtumo sàlygø, numatytø BK 31 str. 1 dalyje, todël negali bûti vertinami kaip padaryti bûtinojo reikalingumo sàlygomis.
Pavojaus, iðkilusio esant bûtinojo reikalingumo situacijai, ðaltiniai yra ávairûs. Tai gali bûti ir visuomenei pavojingas þmoniø elgesys (kaip tyèinis, taip ir netyèinis), fiziologiniai ir patologiniai procesai, vykstantys þmogaus organizme (liga, apsvaigimas, alkis ir t. t.), gamtos stichijos reiðkiniai (gaisrai, uraganai, potvyniai ir kt.), padidinto pavojaus ðaltiniø veikimas, mechanizmø gedimai, gyvûnø uþpuolimas ir pan.
Kaip jau minëta, pavojus turi bûti tikras, realiai egzistuojantis, o ne tariamas, egzistuojantis tik þmogaus vaizduotëje.
Praktikoje pasitaiko atvejø, kai ástatymø saugomiems interesams padaroma þala klaidingai ávertinus gresianèio pavojaus realumà. Tokia situacija baudþiamosios teisës teorijoje vadinama tariamu bûtinuoju reikalingumu. Jei asmuo padaro þalà ástatymo saugomiems interesams tariamojo bûtinojo reikalingumo situacijoje, klausimas apie jo atsakomybæ uþ þalos padarymà sprendþiamas vadovaujantis faktinës klaidos nagrinëjimo bendromis taisyklëmis. Pasitaiko atvejø, kai asmuo, ðalindamas tariamà pavojø, susiklosèiusioje konkreèioje situacijoje negali ir neturi suvokti, kad jis klaidingai ávertino iðkilusio pavojaus realumà. Toks asmuo negali bûti traukiamas atsakomybën nesant jo kaltës. Pavyzdþiui, jei asmuo, iðgirdæs pagalbos ðauksmus, sklindanèius ið uþdaryto namo, ásilauþtø á já, o tenai aptiktø taip besilinksminanèius paauglius, jis neturëtø atsakyti uþ þalà, padarytà paþeidus bûsto nelieèiamumà. Tokiu atveju mes susidurtume su kazusu þalos padarymu nesant padariusiojo þalà asmens kaltës. Taèiau jeigu asmuo pagal bylos aplikybes privalëjo ir galëjo ádëmiau vertindamas pavojaus realumà nepadaryti klaidos, tokie jo veiksmai turëtø bûti ávertinti kaip neatsargus nusikaltimas.
Viena ið svarbiausiø bûtinojo reikalingumo teisëtumo sàlygø yra ta, kad pavojus ástatymo saugomiems interesams negali bûti paðalintas kitomis priemonëmis, t. y. priemonëmis, nepaþeidþianèiomis kitø ástatymo saugomø interesø. Tai reiðkia, kad jeigu yra galimybë paðalinti grësmæ ástatymo saugomiems interesams nepaþeidus kitø ástatymo saugomø interesø, tai tokia galimybe bûtina pasinaudoti. Bûtinojo reikalingumo situacija ir numato atvejus, kai neimanoma apsaugoti ástatymo saugomø interesø ar teisiø, nepaþeidus kitø ástatymo saugomø interesø ar teisiø.
Kaip matyti ið ástatymø leidëjo pateiktos bûtinojo reikalingumo sàvokos, egzistuoja bûtinojo reikalingumo teisëtumo sàlygos, susijusios su gresianèio pavojaus paðalinimu. Turi bûti ginami asmens, visuomenës ir valstybës teisëti interesai, þala bûtinojo reikalingumo situacijoje padaroma ne asmenims, sukëlusiems pavojø, o tretiesiems asmenims, gynyba (pavojaus ðalinimas) turi bûti savalaikiais, gynyba neturi virðyti bûtinojo reikalingumo ribø, ir þala, padaroma bûtinojo reikalingumo atveju, turi bûti maþesnë, nei þala, kurios siekiama iðvengti.
Bûtinojo reikalingumo institutas nukreiptas apsaugoti bet koká teisëtà intersà, kaip savà, taip ir svetimà, visuomeniná ar valstybiná.
Bûtinojo reikalingumo atveju þala padaroma ne asmenims, sukeliantiems pavojø, o tretiesiems asmenims. Tai gali bûti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybë, visuomeninës organizacijos. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad þalos padarymas tretiesiems asmenims gali bûti susijæs ir su gresianèio pavojaus ðaltinio sunaikinimu ar sugadinimu. Tai, pavyzdþiui, pasiutusio gyvulio, kelianèio grësmæ aplinkiniams, sunaikinimas. Taèiau ðiuo atveju jokiu bûdu nekalbama apie visuomenei pavojingà þmogaus elgesá. Ðià problemà nagrinëja bûtinosios ginties istitutas.
Gynyba turi bûti savalaikë. Ji galima kylant, esant ir dar nesibaigus pavojui. Prieðingu atveju veiksmai, nukreipti apsaugoti nuo dar nekilusio ar jau pasibaigusio pavojaus bus traktuojami kaip nusikalstami veiksmai.
Gynyba neturi virðyti bûtinojo reikalingumo ribø. Tai reiðkia, kad þala, padaroma bûtinojo reikalingumo atveju, turi bûti maþesnë, nei þala, kurios siekiama iðvengti. Lygiavertës ar didesnës þalos padarymas negali bûti pateisintas bûtinuoju reikalingumu. Klausimas, kokia þala yra didesnë, sprendþiamas kiekvienu konkreèiu atveju ir priklausomai nuo bylos aplinkybiø. Tokiais atvejais vertinami kiek objektyvûs, tiek ir subjektyvûs kriterijai, taèiau lemiamà reikðmæ èia turi objektyvûs kriterijai, t.y. realiai egzistuojanti, o ne per asmens sàmonës prizmæ ávertinta þala.
Be baudþiamosios teisës, bûtinojo reikalingumo institutà nagrinëja ir administracinë teisë. Lietuvos Respublikos Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 17 straipsnis nurodo, kad: Administraciniu teisës paþeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ðiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dël administraciniø teisës paþeidimø, bet padarytas bûtinojo reikalingumo bûklëje, tai yra siekiant paðalinti pavojø, gresiantá valstybei ar vieðajai tvarkai, nuosavybei, pilieèiø teisëms ir laisvëms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu ðis pavojus tomis aplinkybëmis negalëjo bûti paðalintas kitomis priemonëmis ir jeigu padarytoji þala yra maþiau reikðminga negu iðvengtoji þala. Kadagi bûtinojo reikalingumo institutui administracinëje teisëje yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir baudþiamojoje teisëje, plaèiau ðiuo aspektu jo nenagrinësime. O ryðkiausiu bûtinojo rekalingumo pavyzdþiu administracinëje teisëje galëtø bûti ávykis, neperseniausiai ávykæs Ðilalës rajone, kai asmuo, bûdamas lengvai apsvaigæs nuo alkoholio, mëgino pristatyti gimdyvæ á gydymo ástaigà. Taèiau ir ðiuo atveju buvo bûtina ávertinti padaryto administracinio teisës paþeidimo sukeltà þalà ir palyginti su þala, galëjusia kilti dël gimdyvei laiku nesuteiktos medicininës pagalbos.
Nagrinëjant bûtinàjá reikalingumà, betarpiðkai susiduriame su þalos sàvoka. O tai reiðkia, kad bûtinojo reikalingumo situacijos iðkyla ir civiliniuose teisiniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis numato civilinës atsakomybës netaikymà ir atleidimà nuo civilinës atsakomybës. Tarp pagrindø, apsprendþianèiø civilinës atsakomybës netaikymà, ástatymø leidëjas numato ir bûtinàjá reikalingumà. Taip CK 6.253 straipsnio 6 punktas nurodo: Bûtinasis reikalingumas tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti þalos dël to, kad siekia paðalinti jam paèiam, kitiems asmenims ar jø teisëms, visuomenës ar valstybës interesams gresiantá pavojø, iðvengdamas gresianèios didesnës þalos atsiradimo þalà patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu þalos padarymas tomis aplinkybëmis buvo vienintëlis bûdas iðvengti þalos. Teismas, atsiþvelgdamas á bylos aplinkybes bei sàþiningumo ir teisingumo kriterijus, gali ápareigoti atlyginti þalà asmená, kurio interesais veikë þalà padaræs asmuo.
Kaip matome, bûtinasis reikalingumas ávairiose teisës ðakose nagrinëjamas vadovaujantis tais paèiais kriterijais ir kertiniais principais, o pats instituto taikymas apsprendþiamas remiantis visomis konkreèios bylos faktinëmis aplinkybëmis.
Straipsnis 41 2007-04-05 16:42:16
