ValstybĆ«, savo institucijĆø Ć�galiotomis mintimis ir rankomis kurdama ir taikydama baudĆ¾iamuosius (ir ne vien baudĆ¾iamuosius) Ć�statymus, gina visuomenƦ ir kiekvienĆ  Ć¾mogĆø nuo tam tikros neiĆ°vengiamai egzistuojanĆØios ir paĆ¾eidĆ¾ianĆØios svetimus interesus visuomenĆ«s dalies. BendrĆ ja prasme tai galima bĆ»tĆø pavadinti socialine bĆ»tinĆ ja gintimi , kuria siekiama Ć�manomai maĆ¾inti neigiamus visuomeninius padarinius, paĆ¾aboti negatyvias apraiĆ°kas. Regis, ir virtuviniai, ir politiniai teoriniai ginĆØai apie mirties bausmĆ«s bĆ»tinumĆ  ar nepriimtinumĆ  Ā– tai tie patys nepaliaujami svarstymai apie tai, ar Ć¾udydama Ć¾udikĆ  valstybĆ« perĆ¾engia socialinĆ«s bĆ»tinosios ginties ribas, ar ne. Jeigu perĆ¾engia, tai kokia atsakomybĆ« uĆ¾ tai ? KatalikĆø baĆ¾nyĆØios katekizme sakoma, kad bĆ»tinoji gintis gali bĆ»ti ne tik teisĆ«, bet ir svarbi pareiga tam, kuris atsakingas uĆ¾ kito gyvybƦ. Bendrosios gerovĆ«s gynimas reikalauja neteisĆø uĆ¾puolikĆ  padaryti nepavojingu. DĆ«l to teisĆ«ti visuomenĆ«s vadovai turi teisƦ net imtis ginklo atremti gyventojĆø, uĆ¾ kuriuos jie atsakingi uĆ¾puolikus.

Ʋmogaus teisiĆø ir laisviĆø, apibrĆ«Ć¾tĆø Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Ć�gyvendinimo realiame uĆ¾tikrinime tolygu vienai iĆ° svarbiausiĆø priemoniĆø tai padaryti, BaudĆ¾iamojo kodekso 28 straipsnyje Ć�tvirtinta ir apibrĆ«Ć¾ta teisinĆ« bĆ»tinosios ginties, kaip baudĆ¾iamĆ jĆ  atsakomybƦ Ć°alinanĆØios aplinkybĆ«s, sĆ voka . TokiĆø aplinkybiĆø (numatytĆø BK 29-35 straipsniuose) yra ir daugiau ( bĆ»tinasis reikalingumas; asmens, padariusio nusikalstamĆ  veikĆ , sulaikymas; profesiniĆø pareigĆø vykdymas; teisĆ«saugos institucijos uĆ¾duoties vykdymas; Ć�sakymo vykdymas; pateisinama profesinĆ« ar Ć»kinĆ« rizika; mokslinis eksperimentas). Apdairiai Ć°is sĆ raĆ°as nĆ«ra iĆ°samus.

BaudĆ¾iamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalis nustato: Ā„Asmuo turi teisƦ Ć� bĆ»tinĆ jĆ  gintĆ�. Ć�iĆ  teisƦ jis gali Ć�gyvendinti neatsiĆ¾velgdamas Ć� tai, ar galĆ«jo iĆ°vengti kĆ«sinimosi arba kreiptis pagalbos Ć� kitus asmenis ar valdĆ¾ios institucijasĀ“. Tuo bĆ»du ir galimybĆ« kreiptis pagalbos, ir pabĆ«gti ar pasislĆ«pti neatima iĆ° asmens jo teisĆ«s Ć� bĆ»tinĆ jĆ  gintĆ� realizavimo ( Lietuvos Respublikos AukĆ°ĆØiausiojo teismo senato 1997 m. birĆ¾elio 13 d. nutarimas Nr. 4 Ā„ DĆ«l teismĆø praktikos taikant Ć�statymus dĆ«l bĆ»tinosios ginties ir jos perĆ¾engimo ribĆøĀ“). TeisĆ« gintis yra ne tik subjektyvi kiekvieno Ć¾mogaus teisĆ«, bet ir moralinĆ« pareiga, kaip priemonĆ« reaguoti Ć� nusikalstamĆ  kĆ«sinimasi. Veiksmai, kurie Ć�statymo kvalifikuojami kaip bĆ»tinoji gintis, yra socialiai naudingi, Ć�spĆ«janĆØiai veikia nusikalstamumĆ , nes asmuo, ketinantis daryti nusikaltimĆ , Ć¾ino, kad gali susidurti su aktyviu, Ć�statymo laikomu teisĆ«tu, pasiprieĆ°inimu. PaĆ¾ymĆ«tina, kad baudĆ¾iamasis Ć�statymas leidĆ¾ia ginti ne tik savo, bet ir kitĆø asmenĆø teises, valstybĆ«s ar visuomenĆ«s interesus, nors realiame gyvenime susidĆ»rƦ su skriauda, kaip taikliai yra pastebĆ«jƦs rusĆø humoro klasikas Michailas Ʋvaneckis, vietoj to, kad pasakytume: niekĆ°ai, kĆ  jĆ»s darote, mes tepagalvojame: niekĆ°ai, kĆ  jie daro. Kita vertus, bĆ»tinoji gintis yra Ć¾mogaus teisĆ«, o ne teisinĆ« pareiga. Jeigu tokia teise nepasinaudojama, teisinĆ«s atsakomybĆ«s klausymas nekyla.

BaudĆ¾iamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kuomet padaryti veiksmai, sietini su bĆ»tinĆ ja gintimi ir turintys nusikalstamos veikos poĆ¾ymiĆø, tampa nepavojingais ir nelaikomi nusikaltimu ar baudĆ¾iamuoju nusiĆ¾engimu. Ā„Asmuo neatsako pagal Ć°Ć� kodeksĆ , jeigu jis, neperĆ¾engdamas bĆ»tinosios ginties ribĆø, padarĆ« baudĆ¾iamajame Ć�statyme numatyto nusikaltimo ar nusiĆ¾engimo poĆ¾ymius formaliai atitinkanĆØiĆ  veikĆ  gindamasis ar gindamas kitĆ  asmenĆ�, nuosavybƦ, bĆ»sto nelieĆØiamybƦ, kitas teises, visuomenĆ«s ar valstybĆ«s interesus nuo pradĆ«to ar tiesiogiai gresianĆØio pavojingo kĆ«sinimosi.Ā“ BĆ»tinoji gintis galima ne prieĆ° visus veiksmus, o tik prieĆ° tuos, kurie yra pavojingi, atitinka baudĆ¾iamajame Ć�statyme numatytĆø veikĆø poĆ¾ymius. TaĆØiau asmens veiksmai, kuriais padaroma Ć¾ala kitam asmeniui, priklausomai nuo aplinkybiĆø gali bĆ»ti vertinami kaip padaryti bĆ»tinosios ginties bĆ»klĆ«je, nors ir nebuvo pavojingo kĆ«sinimosi, kai Ć¾mogus dĆ«l tokio kĆ«sinimosi pagrĆ�stai klydo, manydamas jĆ� esant (tariamoji gintis). KonkreĆØiu atveju svarbu Ć�vertinti, ar pagal Ć�vykio aplinkybes besiginantysis gali suvokti savo klaidĆ  dĆ«l gresianĆØio pavojaus, ar negali. Net jeigu realaus pavojaus nebuvo, taĆØiau besiginantysis nesuvokĆ« ir negalĆ«jo suvokti savo klaidos dĆ«l pavojaus, tariamos gynybos metu padaryta Ć¾ala asmeniui laikoma padaryta bĆ»tinosios ginties bĆ»klĆ«je.

BĆ»tinoji gintis kaip sĆ voka apima dvi akivaizdĆ¾ias prieĆ°prieĆ°as Ā– kĆ«sinimĆ si ir gynybĆ . KĆ«sinimasis turi bĆ»ti pavojingas, akivaizdus ir realus. Gynybai taip pat keliamos Ć�statyminĆ«s sĆ lygos: gynyboje Ć¾ala daroma uĆ¾puolikui, atremiant pavojingĆ  kĆ«sinimĆ si ir neperĆ¾engiant bĆ»tinosios ginties ribĆø. Tokie esminiai Ć°iĆø prieĆ°prieĆ°Ćø poĆ¾ymiai nustatomi kiekviename Ć�vykio tyrime.

Kalbant apie kĆ«sinimosi pavojingumĆ , reikĆ«tĆø atkreipti dĆ«mesĆ� Ć� tai, jog kĆ«sinimasis pavojingu laikomas tik padarytas veikimu. Neveikimas (aplaidumas, skolos negrĆ Ć¾inimas, vengimas atlikti pareigĆ  ir pan.) negali bĆ»ti pavojingu kĆ«sinimusi prieĆ° kieno nors interesus, teises ar laisves bĆ»tinosios ginties veiksmĆø kontekste. BĆ»tinoji gintis negalima prieĆ° teisĆ«tus policijos pareigĆ»nĆø veiksmus. Ć�tai pilietĆ« L.Ć�. buvo nuteista uĆ¾ tai, kad ,bĆ»dama girta, pasiprieĆ°ino policijos pareigĆ»nei A.L.: pastĆ»mĆ« jĆ  ir ,Ć°iai suklupus, pagriebĆ« uĆ¾ plaukĆø, trenkĆ« Ć� sienĆ , tokiu bĆ»du padarydama neĆ¾ymĆø sveikatos sutrikdymĆ . 2006 metais Lietuvos AukĆ°ĆØiausiasis Teismas atmetĆ« nuteistosios L.Ć�. kasacinĆ� skundĆ , kuriame Ć°i praĆ°Ć« nutraukti jai bylĆ , kadangi nukentĆ«jusiajai policijos pareigĆ»nei neĆ¾ymĆø sveikatos sutrikdymĆ  ji padarĆ« veikdama bĆ»tinosios ginties sĆ lygomis, kadangi pareigĆ»nĆ« panaudojo smurtĆ  jos atĆ¾vilgiu. Teismas konstatavo, kad bĆ»tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kĆ«sinimosi. Pavojingas kĆ«sinimasis yra viena iĆ° bĆ»tinĆø bĆ»tinosios ginties teisĆ«tumo sĆ lygĆø. Policijos pareigĆ»nĆ«s veiksmai nagrinĆ«toje situacijoje nebuvo pripaĆ¾inti pavojingu kĆ«sinimusi. AtvirkĆ°ĆØiai, teismas nustatĆ«, jog policijos pareigĆ»nĆ« Ć°ioje byloje vykdĆ« visuomenei naudingus Policijos veiklos Ć�statyme numatytus uĆ¾davinius Ā– vieĆ°osios tvarkos ir visuomenĆ«s saugumo uĆ¾tikrinimĆ , todĆ«l turĆ«jo Ć�statymĆø nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisĆ«tvarkos paĆ¾eidĆ«jus Ć� policijos ar kitĆø teisĆ«saugos institucijĆø tarnybines patalpas jĆø asmenybei nustatyti bei Ć�statymĆø numatytais atvejais panaudoti jĆ«gĆ . Lietuvos AukĆ°ĆØiausiojo Teismo senato 1997 m. birĆ¾elio 13 d. nutarimo Nr.4 Ā„DĆ«l teismĆø praktikos teikant Ć�statymus dĆ«l bĆ»tinosios ginties ir jos ribĆø perĆ¾engimoĀ“7 punkte nurodyta, kad negali bĆ»ti pripaĆ¾inti pavojingu kĆ«sinimusi Ć�statymo ir kitĆø norminiĆø aktĆø apibrĆ«Ć¾ti teisĆ«ti pareigĆ»nĆø ar kitĆø asmenĆø veiksmai, kuriais ribojamos Ć¾mogaus teisĆ«s ir laisvĆ«s.

KĆ«sinimosi akivaizdumĆ  suponuoja jo aiĆ°ki grĆ«smĆ«. Ć�i kĆ«sinimosi sĆ lyga glaudĆ¾iai susijusi su uĆ¾puoliko veiksmĆø pradĆ¾ia ir pabaiga. Jeigu kĆ«sinimosi pradĆ¾iĆ  galima sieti su Ć¾ala ar aiĆ°kia grĆ«sme jai atsirasti, tai, kalbant apie kĆ«sinimosi pabaigĆ , bĆ»tina iĆ°skirti keletĆ  aplinkybiĆø, kurios neleidĆ¾ia laikyti kĆ«sinimosi baigtu.. Pirma, tai yra besiginanĆØiojo Ć�sitikinimas, kad kĆ«sinimasis nĆ«ra atremtas. Antra, gynybos aktas vyksta vos tik pasibaigus kĆ«sinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginanĆØiajam nebuvo aiĆ°kus. TreĆØia, kĆ«sinimasis nenutraukiamas, o tik laikinai sustabdomas, siekiant pagerinti jo sĆ lygas. Ketvirta, uĆ¾puolimui panaudoti daiktai atiteko besiginanĆØiajam, taĆØiau uĆ¾puolimas nesibaigĆ« ir tokie daiktai gali bĆ»ti vĆ«l nukreipti prieĆ° besiginantĆ�jĆ�. Penkta, uĆ¾puolikas iki galo neuĆ¾valdĆ« kĆ«sinimosi objekto. Be abejo, analizuojant Ć�vykius retrospektyviai kyla tik teoriniai pamĆ stymai, ar gerai ir teisingai buvo pasielgta, taĆØiau pavojuje reikia veikti apiplikytos katĆ«s greiĆØiu ir daugelĆ� veiksmĆø nulemia paprasta Ć¾mogiĆ°ka intuicija, nors ir bĆ»tinosios ginties sĆ lygĆø Ć¾inojimas gali tik padĆ«ti.

2006 metais Lietuvos AukĆ°ĆØiausiasis Teismas pripaĆ¾ino teisĆ«tais pirmosios instancijos teismo nuosprendĆ� ir apeliacinĆ«s instancijos nutartĆ�, kuriais pilietis E.J. buvo nuteistas uĆ¾ tai, kad dĆ«l asmeniniĆø nesutarimĆø ir pykĆØio tyĆØia spyrĆ« septynis kartus D.D. Ć� galvĆ , taip jam padarĆ« odos nubrozdinimus veido ir virĆ°ugalvio srityse. Taip pat E.J. dĆ»rĆ« D.D. peiliu keturis kartus Ć� krĆ»tinƦ, kaklĆ , juosmenĆ�, nuĆ¾udydamas jĆ�. Nuteistasis E.J. kasaciniame skunde teigĆ«, kad nieko nuĆ¾udyti nenorĆ«jo , o tik siekĆ« iĆ°siaiĆ°kinti, kodĆ«l D.D. iĆ°muĆ°Ć« jo langĆ , taĆØiau dĆ«l to, kad D.D. buvo girtas ir agresyvus, be to, turĆ«jo daiktĆ , panaĆ°Ćø Ć� peilĆ�, kasatoriaus gyvybei iĆ°kilo realus pavojus ir jis buvo priverstas gintis. Kasatorius savo veiksmus traktavo, kaip nuĆ¾udymĆ  perĆ¾engiant bĆ»tinosios ginties ribas. Teisminio nagrinĆ«jimo metu E.J. parodĆ«, kad, sutikƦs D.D., paklausĆ«, kodĆ«l Ć°is dauĆ¾o langus, taĆØiau D.D., nieko neatsakƦs, kiĆ°o rankas Ć� kiĆ°enes, todĆ«l E.J. pamanƦs, kad D.D. gali iĆ°sitraukti peilĆ�, pirmas dĆ»rĆ« jam peiliu Ć� pilvĆ . Iki dĆ»rio peiliu D.D. jam negrasino, jo nemuĆ°Ć«, nepuolĆ«, peilio rankose neturĆ«jo. Be to, po pirmojo dĆ»rio peiliu D.D. bĆ«go link namĆø. Lietuvos AukĆ°ĆØiausiasis teismas, atmesdamas kasatoriaus skundĆ , konstatavo, kad bĆ»tinoji gintis Ā– tai tokia situacija, kai Ć¾ala padaroma ginant save, kitĆ  asmenĆ� ir pan. nuo pradĆ«to ar tiesiogiai gresianĆØio pavojingo kĆ«sinimosi. BesiginanĆØiojo veiksmai padarant Ć¾alĆ  kitam asmeniui negali bĆ»ti laikomi bĆ»tinaja gintimi, kai pavojingas kĆ«sinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigƦs ir besiginantysis tai suprato, todĆ«l aiĆ°kiai nebuvo reikalo gintis. Tokiu atveju atsakomybĆ« atsiranda bendrais pagrindais.

Apie kĆ«sinimosi realumĆ  trumpai kalbĆ«ta Ć°iame straipsnyje minint tariamĆ jĆ  gintĆ�. Manau, kad reikĆ«tĆø pabrĆ«Ć¾ti dar vienĆ  aplinkybƦ, sietinĆ  su kĆ«sinimosi realumu. BĆ»tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kĆ«sinimosi, o ne nuo pavojingĆø asmenĆø. DaĆ¾nĆ  iĆ° mĆ»sĆø baugina ir kelia emocijomis grĆ�stĆ  Ć�tarumĆ  asmens ankstesnis teistumas, agresyvus elgesys buityje ar tiesiog girtumas, neretai virstantis nepranaĆ°autu smurtu. Be abejo, kiekvienas Ć�vykis ir jo aplinkybĆ«s yra unikalĆ»s ir negali bĆ»ti sureĆ¾isuoti, taĆØiau besiginanĆØiajam atsikraĆØius emocijĆø svarbu realiai suvokti, kad kĆ«sinimasis vyksta objektyvioje tikrovĆ«je, o ne Ć°iurpiuose jo galvos kino ekrano vaizdiniuose.

Viena iĆ° gynybos nuo kĆ«sinimosi sĆ lygĆø yra tai, kad Ć¾ala gali bĆ»ti padaroma tik besikĆ«sinanĆØiajam, o ne kitiems asmenims. Gynybai keliamas reikalavimas, kad Ć¾ala besiginant bĆ»tĆø padarytĆ  atremiant pavojingĆ  kĆ«sinimĆ si ir , Ć¾inoma, neperĆ¾engiant bĆ»tinosios ginties ribĆø. BaudĆ¾iamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalies nuostatose Ć�tvirtinta: Ā„BĆ»tinosios ginties perĆ¾engimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyĆØia nuĆ¾udoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiĆ°kiai neatitiko kĆ«sinimosi pobĆ»dĆ¾io ir pavojingumo. BĆ»tinosios ginties ribĆø perĆ¾engimu nelaikoma dĆ«l didelio sumiĆ°imo ar iĆ°gĆ sĆØio, kurĆ� sukĆ«lĆ« pavojingas kĆ«sinimas, arba ginantis nuo Ć�sibrovimo Ć� bĆ»stĆ  padaryta veika.Ā“ Taip Naujasis baudĆ¾iamasis Ć�statymas numato dvi neatsiejamas sĆ lygas, kurioms esant laikoma, kad bĆ»tinosios ginties ribos perĆ¾engtos: tai tyĆØinis nuĆ¾udymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas bei aiĆ°kiai neatitinkanti kĆ«sinimosi pobĆ»dĆ¾io ir pavojingumo gynyba. Atkreiptinas dĆ«mesys Ć� tai, kad Ć�statymas kalba tik apie besiginanĆØiojo tiesioginƦ tyĆØiĆ  nuĆ¾udyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatĆ  . Jeigu tokios pasekmĆ«s atsiranda dĆ«l neatsargumo ar netiesioginĆ«s tyĆØios, besiginantysis neatsako pagal baudĆ¾iamĆ jĆ� Ć�statymĆ .

Ć�sibrovimo Ć� bĆ»stĆ  supratimas pakankamai aiĆ°kus, taĆØiau vertĆ«tĆø atkreipti dĆ«mesĆ� Ć� keletĆ  aplinkybiĆø, kuomet brovimasis Ć� svetimas valdas laikomas teisĆ«tu. Ć�eiti Ć� svetimĆ  bĆ»stĆ  be savininko sutikimo galima remiantis teismo nutartimi dĆ«l leidimo Ć�eiti Ć� jĆ� arba teismo sprendimu dĆ«l iĆ°keldinimo iĆ° gyvenamĆøjĆø patalpĆø ar Ć�keldinimo Ć� jas. TeisĆ«tas Ć�Ć«jimas Ć� bĆ»stĆ  yra ir taikant procesines prievartos priemones (suĆ«mimĆ , kratĆ , atvesdinimĆ  ir kt.). TeisĆ«ti yra ir Ć�statymo sankcionuoti operatyvinĆ«s veiklos subjektĆø veiksmai susijƦ su bĆ»sto nelieĆØiamybĆ«s apribojimu . Tokiais atvejais asmuo negali gintis nuo Ć�sibrovimo Ć� bĆ»stĆ , iĆ°skyrus tuos atvejus, kai asmuo neĆ¾inojo ir negalĆ«jo Ć¾inoti, kad Ć� jo bĆ»stĆ  patekta teisĆ«tai.

Sutinkamai su BaudĆ¾iamojo kodekso 28 straipsnio 4 dalimi bĆ»tinosios ginties perĆ¾engimas, esant tam tikroms aplinkybĆ«ms, gali bĆ»ti pagrindas teismui skirti Ć°velnesnƦ nei Ć�statymo nustatyta bausmƦ ( BK 62 straipsnis) arba atsakomybƦ lengvinanĆØia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o, esant Ć°iame straipsnyje aptartoms bĆ»tinajai ginĆØiai taikomoms sĆ lygoms baudĆ¾iamasis procesas negali bĆ»ti pradedamas, o pradĆ«tas turi bĆ»ti nutrauktas: ikiteisminio tyrimo metu Ā– prokuroro nutarimu, teisminiame nagrinĆ«jime Ā– teisĆ«jo ar teismo nutartimi.