Valstybë, savo institucijø ágaliotomis mintimis ir rankomis kurdama ir taikydama baudþiamuosius (ir ne vien baudþiamuosius) ástatymus, gina visuomenæ ir kiekvienà þmogø nuo tam tikros neiðvengiamai egzistuojanèios ir paþeidþianèios svetimus interesus visuomenës dalies. Bendràja prasme tai galima bûtø pavadinti socialine bûtinàja gintimi , kuria siekiama ámanomai maþinti neigiamus visuomeninius padarinius, paþaboti negatyvias apraiðkas. Regis, ir virtuviniai, ir politiniai teoriniai ginèai apie mirties bausmës bûtinumà ar nepriimtinumà tai tie patys nepaliaujami svarstymai apie tai, ar þudydama þudikà valstybë perþengia socialinës bûtinosios ginties ribas, ar ne. Jeigu perþengia, tai kokia atsakomybë uþ tai ? Katalikø baþnyèios katekizme sakoma, kad bûtinoji gintis gali bûti ne tik teisë, bet ir svarbi pareiga tam, kuris atsakingas uþ kito gyvybæ. Bendrosios gerovës gynimas reikalauja neteisø uþpuolikà padaryti nepavojingu. Dël to teisëti visuomenës vadovai turi teisæ net imtis ginklo atremti gyventojø, uþ kuriuos jie atsakingi uþpuolikus.
Þmogaus teisiø ir laisviø, apibrëþtø Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ágyvendinimo realiame uþtikrinime tolygu vienai ið svarbiausiø priemoniø tai padaryti, Baudþiamojo kodekso 28 straipsnyje átvirtinta ir apibrëþta teisinë bûtinosios ginties, kaip baudþiamàjà atsakomybæ ðalinanèios aplinkybës, sàvoka . Tokiø aplinkybiø (numatytø BK 29-35 straipsniuose) yra ir daugiau ( bûtinasis reikalingumas; asmens, padariusio nusikalstamà veikà, sulaikymas; profesiniø pareigø vykdymas; teisësaugos institucijos uþduoties vykdymas; ásakymo vykdymas; pateisinama profesinë ar ûkinë rizika; mokslinis eksperimentas). Apdairiai ðis sàraðas nëra iðsamus.
Baudþiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalis nustato: Asmuo turi teisæ á bûtinàjà gintá. Ðià teisæ jis gali ágyvendinti neatsiþvelgdamas á tai, ar galëjo iðvengti kësinimosi arba kreiptis pagalbos á kitus asmenis ar valdþios institucijas. Tuo bûdu ir galimybë kreiptis pagalbos, ir pabëgti ar pasislëpti neatima ið asmens jo teisës á bûtinàjà gintá realizavimo ( Lietuvos Respublikos Aukðèiausiojo teismo senato 1997 m. birþelio 13 d. nutarimas Nr. 4 Dël teismø praktikos taikant ástatymus dël bûtinosios ginties ir jos perþengimo ribø). Teisë gintis yra ne tik subjektyvi kiekvieno þmogaus teisë, bet ir moralinë pareiga, kaip priemonë reaguoti á nusikalstamà kësinimasi. Veiksmai, kurie ástatymo kvalifikuojami kaip bûtinoji gintis, yra socialiai naudingi, áspëjanèiai veikia nusikalstamumà, nes asmuo, ketinantis daryti nusikaltimà, þino, kad gali susidurti su aktyviu, ástatymo laikomu teisëtu, pasiprieðinimu. Paþymëtina, kad baudþiamasis ástatymas leidþia ginti ne tik savo, bet ir kitø asmenø teises, valstybës ar visuomenës interesus, nors realiame gyvenime susidûræ su skriauda, kaip taikliai yra pastebëjæs rusø humoro klasikas Michailas Þvaneckis, vietoj to, kad pasakytume: niekðai, kà jûs darote, mes tepagalvojame: niekðai, kà jie daro. Kita vertus, bûtinoji gintis yra þmogaus teisë, o ne teisinë pareiga. Jeigu tokia teise nepasinaudojama, teisinës atsakomybës klausymas nekyla.
Baudþiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kuomet padaryti veiksmai, sietini su bûtinàja gintimi ir turintys nusikalstamos veikos poþymiø, tampa nepavojingais ir nelaikomi nusikaltimu ar baudþiamuoju nusiþengimu. Asmuo neatsako pagal ðá kodeksà, jeigu jis, neperþengdamas bûtinosios ginties ribø, padarë baudþiamajame ástatyme numatyto nusikaltimo ar nusiþengimo poþymius formaliai atitinkanèià veikà gindamasis ar gindamas kità asmená, nuosavybæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises, visuomenës ar valstybës interesus nuo pradëto ar tiesiogiai gresianèio pavojingo kësinimosi. Bûtinoji gintis galima ne prieð visus veiksmus, o tik prieð tuos, kurie yra pavojingi, atitinka baudþiamajame ástatyme numatytø veikø poþymius. Taèiau asmens veiksmai, kuriais padaroma þala kitam asmeniui, priklausomai nuo aplinkybiø gali bûti vertinami kaip padaryti bûtinosios ginties bûklëje, nors ir nebuvo pavojingo kësinimosi, kai þmogus dël tokio kësinimosi pagrástai klydo, manydamas já esant (tariamoji gintis). Konkreèiu atveju svarbu ávertinti, ar pagal ávykio aplinkybes besiginantysis gali suvokti savo klaidà dël gresianèio pavojaus, ar negali. Net jeigu realaus pavojaus nebuvo, taèiau besiginantysis nesuvokë ir negalëjo suvokti savo klaidos dël pavojaus, tariamos gynybos metu padaryta þala asmeniui laikoma padaryta bûtinosios ginties bûklëje.
Bûtinoji gintis kaip sàvoka apima dvi akivaizdþias prieðprieðas kësinimàsi ir gynybà. Kësinimasis turi bûti pavojingas, akivaizdus ir realus. Gynybai taip pat keliamos ástatyminës sàlygos: gynyboje þala daroma uþpuolikui, atremiant pavojingà kësinimàsi ir neperþengiant bûtinosios ginties ribø. Tokie esminiai ðiø prieðprieðø poþymiai nustatomi kiekviename ávykio tyrime.
Kalbant apie kësinimosi pavojingumà, reikëtø atkreipti dëmesá á tai, jog kësinimasis pavojingu laikomas tik padarytas veikimu. Neveikimas (aplaidumas, skolos negràþinimas, vengimas atlikti pareigà ir pan.) negali bûti pavojingu kësinimusi prieð kieno nors interesus, teises ar laisves bûtinosios ginties veiksmø kontekste. Bûtinoji gintis negalima prieð teisëtus policijos pareigûnø veiksmus. Ðtai pilietë L.Ð. buvo nuteista uþ tai, kad ,bûdama girta, pasiprieðino policijos pareigûnei A.L.: pastûmë jà ir ,ðiai suklupus, pagriebë uþ plaukø, trenkë á sienà, tokiu bûdu padarydama neþymø sveikatos sutrikdymà. 2006 metais Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas atmetë nuteistosios L.Ð. kasaciná skundà, kuriame ði praðë nutraukti jai bylà, kadangi nukentëjusiajai policijos pareigûnei neþymø sveikatos sutrikdymà ji padarë veikdama bûtinosios ginties sàlygomis, kadangi pareigûnë panaudojo smurtà jos atþvilgiu. Teismas konstatavo, kad bûtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kësinimosi. Pavojingas kësinimasis yra viena ið bûtinø bûtinosios ginties teisëtumo sàlygø. Policijos pareigûnës veiksmai nagrinëtoje situacijoje nebuvo pripaþinti pavojingu kësinimusi. Atvirkðèiai, teismas nustatë, jog policijos pareigûnë ðioje byloje vykdë visuomenei naudingus Policijos veiklos ástatyme numatytus uþdavinius vieðosios tvarkos ir visuomenës saugumo uþtikrinimà, todël turëjo ástatymø nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisëtvarkos paþeidëjus á policijos ar kitø teisësaugos institucijø tarnybines patalpas jø asmenybei nustatyti bei ástatymø numatytais atvejais panaudoti jëgà. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 1997 m. birþelio 13 d. nutarimo Nr.4 Dël teismø praktikos teikant ástatymus dël bûtinosios ginties ir jos ribø perþengimo7 punkte nurodyta, kad negali bûti pripaþinti pavojingu kësinimusi ástatymo ir kitø norminiø aktø apibrëþti teisëti pareigûnø ar kitø asmenø veiksmai, kuriais ribojamos þmogaus teisës ir laisvës.
Kësinimosi akivaizdumà suponuoja jo aiðki grësmë. Ði kësinimosi sàlyga glaudþiai susijusi su uþpuoliko veiksmø pradþia ir pabaiga. Jeigu kësinimosi pradþià galima sieti su þala ar aiðkia grësme jai atsirasti, tai, kalbant apie kësinimosi pabaigà, bûtina iðskirti keletà aplinkybiø, kurios neleidþia laikyti kësinimosi baigtu.. Pirma, tai yra besiginanèiojo ásitikinimas, kad kësinimasis nëra atremtas. Antra, gynybos aktas vyksta vos tik pasibaigus kësinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginanèiajam nebuvo aiðkus. Treèia, kësinimasis nenutraukiamas, o tik laikinai sustabdomas, siekiant pagerinti jo sàlygas. Ketvirta, uþpuolimui panaudoti daiktai atiteko besiginanèiajam, taèiau uþpuolimas nesibaigë ir tokie daiktai gali bûti vël nukreipti prieð besiginantájá. Penkta, uþpuolikas iki galo neuþvaldë kësinimosi objekto. Be abejo, analizuojant ávykius retrospektyviai kyla tik teoriniai pamàstymai, ar gerai ir teisingai buvo pasielgta, taèiau pavojuje reikia veikti apiplikytos katës greièiu ir daugelá veiksmø nulemia paprasta þmogiðka intuicija, nors ir bûtinosios ginties sàlygø þinojimas gali tik padëti.
2006 metais Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas pripaþino teisëtais pirmosios instancijos teismo nuosprendá ir apeliacinës instancijos nutartá, kuriais pilietis E.J. buvo nuteistas uþ tai, kad dël asmeniniø nesutarimø ir pykèio tyèia spyrë septynis kartus D.D. á galvà, taip jam padarë odos nubrozdinimus veido ir virðugalvio srityse. Taip pat E.J. dûrë D.D. peiliu keturis kartus á krûtinæ, kaklà, juosmená, nuþudydamas já. Nuteistasis E.J. kasaciniame skunde teigë, kad nieko nuþudyti nenorëjo , o tik siekë iðsiaiðkinti, kodël D.D. iðmuðë jo langà, taèiau dël to, kad D.D. buvo girtas ir agresyvus, be to, turëjo daiktà, panaðø á peilá, kasatoriaus gyvybei iðkilo realus pavojus ir jis buvo priverstas gintis. Kasatorius savo veiksmus traktavo, kaip nuþudymà perþengiant bûtinosios ginties ribas. Teisminio nagrinëjimo metu E.J. parodë, kad, sutikæs D.D., paklausë, kodël ðis dauþo langus, taèiau D.D., nieko neatsakæs, kiðo rankas á kiðenes, todël E.J. pamanæs, kad D.D. gali iðsitraukti peilá, pirmas dûrë jam peiliu á pilvà. Iki dûrio peiliu D.D. jam negrasino, jo nemuðë, nepuolë, peilio rankose neturëjo. Be to, po pirmojo dûrio peiliu D.D. bëgo link namø. Lietuvos Aukðèiausiasis teismas, atmesdamas kasatoriaus skundà, konstatavo, kad bûtinoji gintis tai tokia situacija, kai þala padaroma ginant save, kità asmená ir pan. nuo pradëto ar tiesiogiai gresianèio pavojingo kësinimosi. Besiginanèiojo veiksmai padarant þalà kitam asmeniui negali bûti laikomi bûtinaja gintimi, kai pavojingas kësinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigæs ir besiginantysis tai suprato, todël aiðkiai nebuvo reikalo gintis. Tokiu atveju atsakomybë atsiranda bendrais pagrindais.
Apie kësinimosi realumà trumpai kalbëta ðiame straipsnyje minint tariamàjà gintá. Manau, kad reikëtø pabrëþti dar vienà aplinkybæ, sietinà su kësinimosi realumu. Bûtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kësinimosi, o ne nuo pavojingø asmenø. Daþnà ið mûsø baugina ir kelia emocijomis grástà átarumà asmens ankstesnis teistumas, agresyvus elgesys buityje ar tiesiog girtumas, neretai virstantis nepranaðautu smurtu. Be abejo, kiekvienas ávykis ir jo aplinkybës yra unikalûs ir negali bûti sureþisuoti, taèiau besiginanèiajam atsikraèius emocijø svarbu realiai suvokti, kad kësinimasis vyksta objektyvioje tikrovëje, o ne ðiurpiuose jo galvos kino ekrano vaizdiniuose.
Viena ið gynybos nuo kësinimosi sàlygø yra tai, kad þala gali bûti padaroma tik besikësinanèiajam, o ne kitiems asmenims. Gynybai keliamas reikalavimas, kad þala besiginant bûtø padarytà atremiant pavojingà kësinimàsi ir , þinoma, neperþengiant bûtinosios ginties ribø. Baudþiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalies nuostatose átvirtinta: Bûtinosios ginties perþengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyèia nuþudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiðkiai neatitiko kësinimosi pobûdþio ir pavojingumo. Bûtinosios ginties ribø perþengimu nelaikoma dël didelio sumiðimo ar iðgàsèio, kurá sukëlë pavojingas kësinimas, arba ginantis nuo ásibrovimo á bûstà padaryta veika. Taip Naujasis baudþiamasis ástatymas numato dvi neatsiejamas sàlygas, kurioms esant laikoma, kad bûtinosios ginties ribos perþengtos: tai tyèinis nuþudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas bei aiðkiai neatitinkanti kësinimosi pobûdþio ir pavojingumo gynyba. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad ástatymas kalba tik apie besiginanèiojo tiesioginæ tyèià nuþudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatà . Jeigu tokios pasekmës atsiranda dël neatsargumo ar netiesioginës tyèios, besiginantysis neatsako pagal baudþiamàjá ástatymà.
Ásibrovimo á bûstà supratimas pakankamai aiðkus, taèiau vertëtø atkreipti dëmesá á keletà aplinkybiø, kuomet brovimasis á svetimas valdas laikomas teisëtu. Áeiti á svetimà bûstà be savininko sutikimo galima remiantis teismo nutartimi dël leidimo áeiti á já arba teismo sprendimu dël iðkeldinimo ið gyvenamøjø patalpø ar ákeldinimo á jas. Teisëtas áëjimas á bûstà yra ir taikant procesines prievartos priemones (suëmimà, kratà, atvesdinimà ir kt.). Teisëti yra ir ástatymo sankcionuoti operatyvinës veiklos subjektø veiksmai susijæ su bûsto nelieèiamybës apribojimu . Tokiais atvejais asmuo negali gintis nuo ásibrovimo á bûstà, iðskyrus tuos atvejus, kai asmuo neþinojo ir negalëjo þinoti, kad á jo bûstà patekta teisëtai.
Sutinkamai su Baudþiamojo kodekso 28 straipsnio 4 dalimi bûtinosios ginties perþengimas, esant tam tikroms aplinkybëms, gali bûti pagrindas teismui skirti ðvelnesnæ nei ástatymo nustatyta bausmæ ( BK 62 straipsnis) arba atsakomybæ lengvinanèia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o, esant ðiame straipsnyje aptartoms bûtinajai ginèiai taikomoms sàlygoms baudþiamasis procesas negali bûti pradedamas, o pradëtas turi bûti nutrauktas: ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, teisminiame nagrinëjime teisëjo ar teismo nutartimi.