Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia ir gina prigimtines þmogaus teises, tarp jø ir teisæ á laisvæ. Konstitucijos 20 str. deklaruoja þmogaus laisvës nelieèiamumà:
Þmogaus laisvë nelieèiama. Niekas negali bûti savavaliðkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam negali bûti atimta laisvë kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedûras, kokias yra nustatæs ástatymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bûti pristatytas á teismà, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendþiamas sulaikymo pagrástumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmená suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidþiamas.
Prigimtinæ þmogaus teisæ á laisvæ gina ir Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencija. Jos 5 str. skelbia:
Kiekvienas asmuo turi teisæ á laisvæ ir saugumà. Niekam laisvë negali bûti atimta kitaip, kaip ðiais atvejais ir ástatymo numatyta tvarka:
- kai asmuo teisëtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendá;
- kai asmuo teisëtai sulaikomas ar suimamas dël to, kad neávykdë teismo teisëto sprendimo, arba - kai norima garantuoti kokios nors ástatymo nustatytos prievolës vykdymà;
- kai asmuo teisëtai sulaikomas ar suimamas, kad bûtø pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrástai átariant já padarius nusikaltimà ar kai pagrástai manoma, jog bûtina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaræs toká nusikaltimà, gali pabëgti;
- kai nepilnametis sulaikomas auklëjimo tikslais ar tam, kad jis bûtø pristatytas kompetentingam teisësaugos pareigûnui;
- kai teisëtai sulaikomas asmuo, galintis platinti uþkreèiamàsias ligas, psichiðkai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos;
- kai asmuo suimamas ar sulaikomas norint neleisti neteisëtai atvykti á ðalá, iðsiøsti ar iðduoti ið ðalies.
Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (BK) numato kelias nusikalstamas veikas, tiesiogiai susijusias su þmogaus laisvës atëmimu ar suvarþymu:
- tarptautinës teisës draudþiamà elgesá su þmonëmis (BK 100 str.);
- neteisëtà laisvës atëmimà (BK 146 str.);
- þmogaus paëmimà ákaitu (BK 252 str.).
Panagrinëkime nusikalstamà veikà, numatytà BK 146 str. neteisëtà laisvës atëmimà. Bûtent tokiu atveju gali kilti keblumø policijos ir ikiteisminio tyrimo pareigûnams, vykdantiems tiesiogines pareigas. Ðá straipsná sudaro trys dalys, taèiau mûsø nagrinëjamu aspektu aktualios dvi pirmosios:
1. Tas, kas neteisëtai atëmë þmogaus laisvæ, jeigu nebuvo þmogaus pagrobimo kaip ákaito poþymiø, baudþiamas bauda arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki trejø metø.
2. Tas, kas padarë ðio straipsnio 1 dalyje numatytà veikà panaudodamas smurtà arba sukeldamas pavojø nukentëjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentëjusájá nelaisvëje ilgiau kaip 48 valandas, baudþiamas areðtu arba laisvës atëmimu iki ketveriø metø.
Minëjome, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautiniai teisës aktai bei Lietuvos Respublikos ástatymai numato atvejus, kai galimas þmogaus teisiø suvarþymas ar atëmimas. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatomas laikinas sulaikymas:
1. Ikiteisminio tyrimo pareigûnas arba prokuroras gali sulaikyti asmená, uþkluptà darantá nusikalstamà veikà ar tuoj po to, kai jis nusikalstamà veikà padarë, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabëgti, ar ið karto neámanoma nustatyti jo asmenybës, taip pat kitais atvejais, kai yra suëmimo skyrimo pagrindai ir sàlygos.
2. Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas.
3. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suëmimà, jis ne vëliau kaip per 48 valandas turi bûti pristatytas teisëjui, kuris ðio kodekso nustatyta tvarka sprendþia suëmimo skyrimo klausimà.
LR BPK 122 str. apibrëþia suëmimo skyrimo pagrindus ir sàlygas:
1. Suëmimo pagrindas yra pagrástas manymas, kad átariamasis bëgs (slëpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys ðio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
2. Kai pagrástai manoma, kad átariamasis bëgs (slëpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuroro ar teismo, suëmimas gali bûti paskirtas atsiþvelgiant á átariamojo ðeimyninæ padëtá, nuolatinæ gyvenamàjà vietà, darbo santykius, sveikatos bûklæ, ankstesná teistumà, ryðius uþsienyje ir kitas aplinkybes.
3. Kai pagrástai manoma, kad átariamasis trukdys procesui, suëmimas gali bûti paskirtas, jei yra duomenø, jog átariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentëjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus átariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; sunaikinti, paslëpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinèius reikðmës nusikalstamai veikai tirti ir nagrinëti teisme.
4. Kai pagrástai manoma, kad átariamasis darys naujus nusikaltimus, suëmimas gali bûti paskirtas, jei yra duomenø, jog asmuo, átariamas padaræs vienà ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendþio priëmimo gali padaryti naujø labai sunkiø, sunkiø ar ðioje dalyje nurodytø apysunkiø nusikaltimø, taip pat jei yra duomenø, kad, bûdamas laisvëje, asmuo, átariamas grasinimu ar pasikësinimu padaryti nusikaltimà, gali já padaryti.
5. Be to, suëmimo pagrindas yra praðymas iðduoti asmená uþsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudþiamajam teismui ar pagal Europos areðto orderá, taip pat uþsienio valstybës praðymas laikinai sulaikyti ieðkomà asmená, kol bus atsiøstas praðymas dël asmens ekstradicijos ar Europos areðto orderis.
6. Skiriant suëmimà turi bûti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai.
7. Suëmimas gali bûti skiriamas tik tais atvejais, kai ðvelnesnëmis kardomosiomis priemonëmis negalima pasiekti ðio kodekso 119 str. numatytø tikslø.
8. Suëmimas gali bûti skiriamas tik tiriant ir nagrinëjant bylas dël nusikaltimø, uþ kuriuos baudþiamasis ástatymas numato grieþtesnæ negu vieneriø metø laisvës atëmimo bausmæ.
Taigi ikiteisminio tyrimo pareigûnas, sulaikydamas asmená, átariamà padariusá nusikalstamà veikà, privalo grieþtai laikytis minëtø BPK reikalavimø.
Atkreiptinas dëmesys á reikalavimà objektyviais árodymais pagrásti sulaikomojo ar suimamojo ketinimus pabëgti, pasislëpti, trukdyti procesui, paveikti liudytojus, nukentëjusiuosius, paslëpti ar sunaikinti árodymus.
Deja, neretai ikiteisminá tyrimà atliekantys ar já organizuojantys pareigûnai nepateikia teismui árodymø, kad sulaikomasis ar suimamasis tikrai ketina iðvengti atsakomybës. Neretai apribojant asmens laisvæ, t.y. já sulaikant arba suimant, vadovaujamasi tik nepagrástomis prielaidomis apie tariamai galimus asmens ketinimus. Taèiau asmuo negali bûti sulaikytas ar suimtas kitais pagrindais, nei numatyta ástatyme. Pavyzdþiui, remiantis ikiteisminá tyrimà atliekanèio ar já organizuojanèio pareigûno, ikiteisminio tyrimo teisëjo prielaidomis.
Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo teisëjø Senatas, iðnagrinëjæs teismø praktikà skiriant arba pratæsiant kardomàjá kalinimà (suëmimà), 2004 m. gruodþio 30 d. priëmë nutarimà Nr. 50 Dël teismø praktikos skiriant suëmimà ir namø areðtà arba pratæsiant suëmimo terminà. Jo I dalies 9 punkte nurodoma, kad BPK 122 str. 1 d. 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suëmimà arba pratæsdami jo terminà, teisëjai privalo vadovautis BPK 122 str. 3 d. 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybëmis, kurios turi bûti pagrástos bylos duomenimis (pavyzdþiui, byloje turi bûti duomenø, kad átariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentëjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).
Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas pabrëþtinai paþymi, jog BPK 122 str. 1 d. 2 punktà ir 122 str. 3 d. nuostatø prasme asmens neprisipaþinimas padarius nusikalstamà veikà, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliø parodymø davimas nelaikytini aplinkybëmis, trukdanèiomis procesui. Prie ðiø aplinkybiø nepriskiriamas ir kitø bendrininkø nenustatymas.
Vadovaujantis ðiuo Aukðèiausiojo teismo iðaiðkinimu galima teigti, kad tokie pat reikalavimai turëtø bûti taikomi ir skiriant suëmimà BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. manymas, kad átariamasis bëgs (slapstysis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, turi bûti konkreèiai pagrástas bylos duomenimis.
Þmogaus laisvës atëmimà bei suvarþymà reglamentuoja ir Administraciniø teisës paþeidimø ástatymas. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas (ATPK) numato administraciná sulaikymà bei jo terminus.
Pagal ATPK 267 str., administracinën atsakomybën traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, iðskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui ástatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus.
Asmenys, traukiami administracinën atsakomybën uþ pasienio teisinio reþimo taisykliø arba pasienio kontrolës punktø veiklos taisykliø paþeidimus, gali bûti sulaikyti iki 3 valandø protokolui suraðyti, o prireikus nustatyti asmenybæ ir iðaiðkinti teisës paþeidimo aplinkybes iki 48 valandø.
Traukiamieji administracinën atsakomybën uþ nedidelá chuliganizmà arba susirinkimø ir kitø masiniø renginiø tvarkos paþeidimà gali bûti sulaikyti, kol apylinkës teismo teisëjas ar policijos pareigûnas ástatymo numatytais terminais iðnagrinës bylà, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.
Administracinio sulaikymo terminas skaièiuojamas nuo administracinën atsakomybën traukiamo asmens pristatymo protokolui suraðyti, o neblaivaus asmens nuo jo iðblaivëjimo.
Lietuvos Respublikos ástatymai bei Tarptautinës teisës aktai apibrëþia þmogaus paþeistos teisës á laisvæ gynimo mechanizmà. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencijos 5 str. numatyti bûdai apginti þmogaus teisæ á laisvæ:
- Kiekvienam suimtajam turi bûti nedelsiant jam suprantama kalba praneðta, dël ko jis suimtas ir kuo kaltinamas;
- Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvë já sulaikius ar suëmus, turi teisæ kreiptis á teismà, kad ðis greitai priimtø sprendimà dël sulaikymo ar suëmimo teisëtumo, ir, jeigu asmuo kalinamas neteisëtai, nuspræstø já paleisti;
- Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, suëmimo ar kalinimo paþeidþiant ðio straipsnio nuostatas auka, turi teisæ á nuostoliø atlyginimà.
Neteisëtu laisvës atëmimu padarytos þalos atlyginimà numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.272 str. (atsakomybë uþ þalà, atsiradusià dël ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuroro, teisëjo ir teismo neteisëtø veiksmø) bei 6.271 str. (atsakomybë uþ þalà, atsiradusià dël valdþios institucijø neteisëtø veiksmø). CK 6.271 str. numato, kad:
1. Þalà, atsiradusià dël valstybës valdþios institucijø neteisëtø aktø, privalo atlyginti valstybë ið valstybës biudþeto nepaisydama konkretaus valstybës tarnautojo ar kito valstybës valdþios institucijos darbuotojo kaltës. Þalà, atsiradusià dël savivaldybës valdþios institucijø neteisëtø aktø, privalo atlyginti savivaldybë ið savivaldybës biudþeto nepaisydama savo darbuotojø kaltës.
2. Ðiame straipsnyje terminas valdþios institucija reiðkia bet koká vieðosios teisës subjektà, valstybës ar savivaldybës institucijà, pareigûnà, valstybës tarnautojà ar kitoká ðiø institucijø darbuotojà, taip pat privatø asmená, atliekantá valdþios funkcijas.
3. Ðiame straipsnyje vartojamas terminas aktas reiðkia bet koká valdþios institucijos ar jos darbuotojø veiksmà (veikimà, neveikimà), kuris tiesiogiai daro átakà asmenø teisëms, laisvëms ir interesams (valstybës ar savivaldybës institucijø priimami teisës ar individualûs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iðskyrus teismo nuosprendþius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.272 straipsnis nustato, kad:
1. Þalà, atsiradusià dël neteisëto nuteisimo, neteisëto suëmimo kardomosios priemonës taikymo tvarka, neteisëto sulaikymo, neteisëto procesinës prievartos priemoniø pritaikymo, neteisëto administracinës nuobaudos areðto paskyrimo, atlygina valstybë visiðkai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuratûros pareigûnø ir teismo kaltës.
3. Be turtinës þalos, atlyginama ir neturtinë þala.
4. Jeigu þala atsirado dël ikiteisminio tyrimo pareigûnø, prokuratûros ar teismo pareigûnø ar teisëjø tyèiniø veiksmø, tai valstybë, atlyginusi þalà, ágyja atgræþtinio reikalavimo teisæ ið atitinkamø pareigûnø ástatymø nustatyta tvarka iðieðkoti ástatymu nustatyto dydþio sumas.
|