Kiekvienas asmuo, kuriam yra pareikðtas átarimas padarius nusikalstamà veikà, turi teisæ á gynybà. Tokià teisæ átariamajam* garantuoja Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija (6 str. 3 d.), kiti tarptautiniai dokumentai, LR Konstitucija (31 str.).
Baudþiamojo proceso ástatymas (toliau BPK) ne tik nustato priemones ir bûdus, kuriais ginamasi nuo átarimo ir kaltinimo, bet ir nustato teisësaugos institucijø pareigà uþtikrinti galimybæ jomis pasinaudoti. Taigi gynyba yra kryptinga baudþiamojo persekiojimo atsvara, kuria siekiama apsaugoti teisëtus átariamojo, o vëliau jau ir kaltinamojo interesus.
Pagal BPK 10 str. 1 d., teisë á gynybà turi bûti uþtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Viena ið priemoniø, kurias naudodamas átariamasis ginasi nuo átarimo, yra naudojimasis gynëjo paslaugomis. Gynëju yra laikomas asmuo, kuris ástatymø nustatyta tvarka teikia teisinæ pagalbà átariamajam ikiteisminio tyrimo metu, gina jo teises bei teisëtus interesus (BPK 17 str. 1 d.). Gynëju gali bûti tik advokatas.
BPK 47 str. 2d. numatyta iðimtis, leidþianti advokato pavedimu, gynëju bûti advokato padëjëjui, jeigu tam neprieðtarauja ginamasis. Advokato padëjëjas negali bûti gynëju nagrinëjant teisme bylà dël sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Taèiau ði BPK norma prieðtarauja LR Konstitucijos 31 str. 6d., taip pat neatitinka LR Advokatûros ástatymo 34 str. 2d. átvirtintos nuostatos, kad advokato padëjëjas gali bûti tik atstovu teismuose ir tik tuo atveju, kai yra raðytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkreèioje byloje. Be to, advokato padëjëjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksèiau kaip po vieneriø metø nuo advokato padëjëjo praktikos pradþios..
Ankstesnëje LR Advokatûros ástatymo redakcijoje, 27 str. buvo grieþtai nurodyta, kad advokato padëjëjas neturi teisës ginti baudþiamosiose bylose, átariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius. Paþymëtina, kad 2003-07-10 Lietuvos advokatø taryba priëmë sprendimà, kuriame uþdraudë advokatø padëjëjams bûti gynëjais.
Ðiuo aspektu papildomai atkreiptinas dëmesys á 2005 balandþio 15 d. Lietuvos Teisingumo ministro ásakymu Nr. IR-114 patvirtintus Advokatø, teikianèiø antrinæ teisinæ pagalbà, konkurso nuostatus. Ðiø nuostatø 3 d. 3.3 punkte nustatyta, kad konkurse dël antrinës teisinës pagalbos teikimo gali dalyvauti tik advokatai, uþsiimantys profesine veikla ne maþiau kaip 1 metus. Tampa akivaizdu, kad advokato padëjëjas savaime neatitinka gynëjui keliamø kvalifikacijos ir profesinës patirties reikalavimø.
Leidus advokatø padëjëjams bûti gynëjais, bûtø paþeista asmens teisë á veiksmingà ir kvalifikuotà teisinæ pagalbà, kurià jam garantuoja Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija. Todël manytume, kad BPK 47 str. 2 d., leidþianti advokato padëjëjui savarankiðkai vykdyti gynëjo funkcijas, keistina.
Advokato procesinë laisvë ir nepriklausomumas atviroje, demokratinëje visuomenëje yra ne maþiau svarbios teisinës vertybës, nei baudþiamojo proceso tikslai átvirtinti BPK 1 str. Lietuva priklauso kontinentinei teisinei sistemai, kurioje baudþiamasis procesas grindþiamas konsensuso ir kontraindikacijos principais. Ðio baudþiamojo proceso teorija, gynëjo vaidmená apibrëþia sekanèiai: gynëjas (advokatas) ápareigojamas tinkamai atstovauti ir ginti privaèius interesus, o kartu per laiku ir veiksmingai suteikiamà teisinæ pagalbà reprezentuoti vieðàjá interesà. Teisinë gynyba yra veiksminga tik tuomet, jei procesinis teisinis reglamentavimas grindþiamas valstybës pasitikëjimu teisinæ pagalbà teikianèiais advokatais, ne tik ástatyme átvirtinamas, bet ir realiai uþtikrinamas gynëjo ir ginamojo tarpusavio pasitikëjimas, o teisësaugos institucijos (jø pareigûnai) ápareigojamos kiekviename proceso etape uþtikrinti procesinæ pusiausvyrà tarp þmogaus teisës á gynybà ir valstybës pareigos patraukti já atsakomybën.
Ikiteisminio tyrimo metu gynëjas turi ðias teises: 1) susipaþinti su átariamojo sulaikymo protokolu (BPK 48 str. 1d. 1p.); 2) dalyvauti átariamojo apklausose (BPK 48 str. 1d. 2 p.); 3) matytis su sulaikytu arba suimtu átariamuoju be paðalieèiø. Ðiø pasimatymø skaièius ir trukmë neribojami (BPK 48 str. 1d. 3p.); Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali bûti panaudoti kaip árodymai (LR Advokatûros ástatymo 45 str. 2d.). 4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su átariamuoju, taip pat átariamojo arba jo gynëjo praðymu atliekamuose veiksmuose (BPK 48 str. 1d. 4p.); Gynëjas turi bûti informuotas apie tuos procesinius veiksmus, kuriø metu nustatyti duomenys ikiteisminio tyrimo metu gali bûti, o gynëjui reikalaujant turi bûti, pateikti susipaþinti. 5) ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro ar teisëjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose árodymø rinkimo veiksmuose (BPK 48 str. 1d. 5p.); 6) savarankiðkai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynëjas gali gauti nesinaudodamas procesinëmis prievartos priemonëmis: gauti ið ámoniø, ástaigø ir organizacijø bei asmenø, gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbëtis su asmenimis apie jiems þinomas ávykio aplinkybes, apþiûrëti ir fotografuoti ávykio vietà, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingà informacijà (BPK 48 str. 1d. 6p.); Advokato kreipimesi turi bûti pateikti duomenys, árodantys praðomø pateikti dokumentø ar jø nuoraðø ryðá su teisiniø paslaugø teikimu (LR Advokatûros ástatymo 44 str. 2p.). 7) gauti ið valstybës ir savivaldybiø institucijø veiksmingoms teisinëms paslaugoms teikti reikalingà valstybës ir savivaldybiø institucijø turimà ar kontroliuojamà informacijà, dokumentus, jø nuoraðus arba motyvuotà atsisakymà juos pateikti. Advokato kreipimesi turi bûti pateikti duomenys, árodantys praðomø pateikti dokumentø ar jø nuoraðø ryðá su teisiniø paslaugø teikimu (LR Advokatûros ástatymo 44 str. 1p.); 8) ikiteisminio tyrimo metu susipaþinti su proceso veiksmø dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka (BPK 48 str. 1d. 7p.); Procesinio veiksmo atlikimo metu turi teisæ praðyti já atliekantá pareigûnà uþfiksuoti gynybai reikðmingas aplinkybes tyrimo veiksmo protokole, praðyti atlikti detalesná jø tyrimà. Be to, gynëjas gali raðtu ir þodþiu pateikti pastabas dël tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, teisëtumo ir pagrástumo, protokolo iðsamumo ir teisingumo. Paþymëtina, kad gynëjo paraðas tyrimo veiksmo protokole árodo tik jo dalyvavimà, o ne procesinio veiksmo teisëtumà ar pagrástumà ir neatima gynëjui teisës ginèyti to veiksmo rezultatus. 9) pateikti praðymus ir pareikðti nuðalinimus (BPK 48 str. 1d. 8p.). Paprastai praðoma atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ar leisti dalyvauti juos atliekant, nutraukti ikiteisminá tyrimà ir pan. Jei BPK nenurodo kokia turi bûti praðymo forma, praðymas gali bûti pateikiamas tiek þodþiu, tiek raðtu. Þodiniai áraðomi á atitinkamà protokolà. Praðymai turi bûti argumentuoti, t.y. turi bûti nurodoma kodël ir kokio rezultato siekiama. Praðymus gynëjas gali reikðti visà ikiteisminio tyrimo laikotarpá ikiteisminá tyrimà organizuojanèiam ir/ar kontroliuojanèiam prokurorui. Jei procesiná veiksmà gali atlikti tik ikiteisminio tyrimo teisëjas, praðymas vis tiek paduodamas prokurorui. Atsisakymas patenkinti gynëjo praðymà, neatima ið jo galimybës pateikti pakartotiná praðymà vëlesniame tyrimo etape. Ikiteisminio tyrimo metu, gynëjas gali pareikðti nuðalinimà tik raðtu ðiems proceso dalyviams: ikiteisminio tyrimo pareigûnams, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisëjui, vertëjui, ekspertui ir specialistui. 10) BPK nustatyta tvarka apskøsti ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisëjo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti nagrinëjant ðiuos skundus (BPK 48 str. 1d. 9p.). 11) Pagal BPK 181 str., átariamasis ir jo gynëjas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisæ susipaþinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, daryti ikiteisminio tyrimo medþiagos kopijas ir iðraðus. Gynëjui turi bûti sudarytos galimybës asmeniðkai susipaþinti su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, átarimà, proceso prievartos priemoniø taikymà pagrindþianèiais duomenimis. Prieðingu atveju, gynëjas objektyviai negalëtø realizuoti átariamojo teisës á gynybà. Susipaþinimo laikas negali bûti ribojamas, iðskyrus atvejus, kai gynëjas akivaizdþiai piktnaudþiauja ðia teise, pavyzdþiui, vienà bylos lapà skaito vienà dienà. Prokuroras gali neleisti susipaþinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jø dalimi, jeigu tai, jo manymu, galëtø pakenkti ikiteisminio tyrimo sëkmei. Tokiu atveju prokuroras turi suraðyti motyvuotà nutarimà. Toks nutarimas per 7 dienas gali bûti skundþiamas ikiteisminio tyrimo teisëjui. Ikiteisminio tyrimo teisëjas toká skundà privalo iðnagrinëti per 3 dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartá. Ði nutartis yra galutinë ir neskundþiama. Kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir raðomas kaltinamasis aktas, prokuroras neturi teisës neleisti susipaþinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, daryti ikiteisminio tyrimo medþiagos kopijas ar iðraðus.
Ikiteisminio tyrimo metu gynëjas turi ðias pareigas: 1) panaudoti visas ástatymuose nurodytas gynybos priemones ir bûdus, kad bûtø nustatytos aplinkybës, teisinanèios ginamàjá ar lengvinanèios jo atsakomybæ, ir teikti ginamajam reikiamà teisinæ pagalbà (BPK 48 str. 2d. 1p.); Gynëjas pats pasirenka átariamojo gynybos priemones ir taktikà. Taèiau Lietuvos advokatø etikos kodeksas (toliau Etikos kodeksas) ápareigoja gynëjà tartis su klientu dël gynybos taktikos pasirinkimo, atsiþvelgti á jo samprotavimus ir argumentus. Jei susitarti nepavyksta, gynëjas turi átariamajam iðaiðkinti galimybæ atsisakyti gynëjo (BPK 52 str.). Svarbiausias gynëjo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime tikslas kvalifikuotai pateikti viskà, kas teikia naudos átariamojo gynybai. BPK ir kiti ástatymai neápareigoja advokato padëti nustatyti tiesà byloje. Todël gynëjas negali imtis tokiø gynybos priemoniø, priimti sprendimø, bei pateikti árodymø, kurie galëtø pabloginti átariamojo padëtá. Labai svarbu, kad gynëjas ikiteisminio tyrimo metu, átariamajam suteiktø visà reikiamà teisinæ, bei kità faktinæ pagalbà. Teisinæ pagalbà sudaro ginamojo teisiø iðaiðkinimas, jo procesiniø galimybiø nurodymas ikiteisminio tyrimo metu, patarimai visais proceso klausimais, nurodymai, koks átariamojo elgesio variantas bûtø naudingiausias jam paèiam ir neapsunkintø tolesnio gynybos organizavimo. Gynëjas privalo padëti átariamajam þodþiu ir raðtu kvalifikuotai suformuluoti savo procesinæ pozicijà, atlikti procesinius veiksmus, kuriø átariamasis dël tam tikrø prieþasèiø negali atlikti (pavyzdþiui, dël suëmimo, negali susipaþinti su ikiteisminio tyrimo medþiaga). Gynëjas suteikia faktinæ pagalbà apie sulaikymà (suëmimà) praneðdamas átariamojo ðeimai ar artimiesiems giminaièiams, pasirûpindamas kitais átariamojo reikalais. Taip pat gynëjas turi teisæ uþduoti klausimus liudytojams, ekspertams, kitiems apklausiamiems asmenims. Gynëjas, pateikdamas ginamàjá teisinanèius ar atsakomybæ ðvelninanèius duomenis, turi paaiðkinti, kokias aplinkybes árodo pateikiama medþiaga. 2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigûnà, prokurorà; negalëdamas atvykti apie neatvykimà ir jo prieþastis ið anksto praneðti ikiteisminio tyrimo pareigûnui ar prokurorui; be svarbios prieþasties neatvykusiam gynëjui gali bûti skiriama BPK 163 str. numatyta bauda (BPK 48 str. 2d. 2p.); Jeigu gynëjas neatvyko dël to, kad jam nebuvo praneðta laiku, laikoma, kad gynëjas neatvyko dël pateisinamø prieþasèiø. Pareiga pasirûpinti, kad gynëjas bûtø informuotas laiku tenka ikiteisminio tyrimo pareigûnui ar ikiteisminá tyrimà organizuojanèiam ir/ar kontroliuojanèiam prokurorui. 3) laikytis ástatymø nustatytos proceso veiksmø, vykdyti teisëtus ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro reikalavimus (BPK 48 str. 2d. 3p.); Etikos kodeksas ápareigoja advokatà dalyvaujant ikiteisminiame tyrime elgtis taip, kad jo kalba, praðymai, pareiðkimai ir klausimai neþemintø prokuratûros, ikiteisminio tyrimo institucijø ir pareigûnø autoriteto, nediskredituotø kolegø ir neáþeistø proceso ðaliø, jø advokatø ir ágaliotiniø, taip pat liudytojø ir ekspertø orumo. 4) saugoti profesinæ paslaptá; advokatas ir jo padëjëjas neturi teisës paskelbti þiniø, kurias suþinojo vykdydami gynëjo pareigas (BPK 48 str. 2d. 4p.); Etikos kodekse átvirtinta, kad konfidencialumas yra pagrindinë ir svarbiausia advokato teisë ir pareiga. Jis turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinë paslaptis. Advokato profesinæ paslaptá sudaro kreipimosi á advokatà faktas, sutarties su klientu sàlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobûdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Informacija gali bûti atskleidþiama tik klientui leidus. Reikëtø ásidëmëti, kad advokatas turi reikalauti konfidencialumo ásipareigojimo laikymosi ið savo kolegø, advokatø padëjëjø, kitø savo ar advokatø profesinës bendrijos darbuotojø, kitø asmenø, kuriuos pasitelkia teikdamas teisines paslaugas, kadangi jis uþ tai atsako. LR Advokatûros ástatymo 46 str. átvirtinta, kad advokatas negali bûti ðaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiðkinimus dël aplinkybiø, kurias suþinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Savo profesines pareigas atliekantys advokatai negali bûti tapatinami su savo klientais ir jø bylomis. 5) neatsisakyti ginti átariamojo, kurá jau apsiëmë ginti, iðskyrus tuos atvejus, kai paaiðkëja BPK 61 str. 1 d. nurodytos aplinkybës (advokatas neturi teisës dalyvauti procese kaip gynëjas, jeigu jis toje paèiose byloje teikia arba anksèiau teikë teisinæ pagalbà asmeniui, kurio interesai prieðtarauja teisinës pagalbos praðanèio asmens interesams, arba jeigu anksèiau dalyvavo kaip teisëjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigûnas, ekspertas, specialistas, vertëjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant bylà dalyvauja pareigûnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padëjëjas turi giminystës ryðiø) arba kai gynëjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas (BPK 48 str. 2d. 5p.); Jeigu advokatas praranda vidiná ásitikinimà, kad jo klientas nekaltas ir tai apsunkina gynybos organizavimà, apie tai jis turi praneðti ginamam átariamajam ir iðaiðkinti jo teisæ atsisakyti teikiamø gynybos paslaugø ir kviestis kità gynëjà. Jeigu klientas prisipaþásta kaltas, advokatas iðstudijavæs visus byloje esanèius árodymus ir padaræs iðvadà, kad kliento kaltë neárodyta arba kelia abejoniø, turi laikytis savarankiðkos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos. Klientui neigiant savo kaltæ, advokatas, susipaþinæs su byla ir pagrástai manydamas, kad kliento kaltumui pagrásti árodymø pakanka, neturi ðio átikinëti prisipaþinti kaltu, nes kaltæ ar nekaltumà nustato tik teismas. Klientui, kuris nesutinka su advokato pasirinkta pozicija, ðis privalo iðaiðkinti galimybæ atsisakyti advokato paslaugø. Jeigu klientas prisipaþásta kaltas, advokatas, ávertinæs visus árodymus ir pagrástai manydamas, kad kliento veiksmuose yra kitos, lengvesnës nusikalstamos veikos poþymiø, turi jam tai paaiðkinti. Klientui, nesutinkanèiam su advokato nuomone ir argumentais bei pasirinkta gynyba, advokatas privalo paaiðkinti galimybæ atsakyti advokato paslaugø (þr. Advokatø profesinës Etikos kodeksà). 6) nenaudoti neteisëtø gynybos priemoniø (BPK 48 str. 2d. 6p.). Neteisëtø gynybos priemoniø naudojimas yra pagrindas gynëjui taikyti procesinæ prievartinio pobûdþio priemonæ nuðalinimà (BPK 49 str.). BPK nenurodo, kokios gynybos priemonës laikytinos neteisëtomis. Be to, neapibrëþti kriterijai, kuriais vadovaujantis galima bûtø teigti, jog naudojamos gynybos priemonës neteisëtumo laipsnis yra pakankamas siekiant gynëjà nuðalinti. Darytina iðvada, jog kiekvienu atveju, tai turi bûti vertinama atsiþvelgiant á konkreèias tyrimo aplinkybes, pasitelkiant teisinæ sàmonæ, bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principais. Ikiteisminio tyrimo metu gynëjà nuðalinti gali prokuroras, priimdamas nutarimà. Nutarime turi bûti nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis gynëjo nuðalinimo pagrindas. Prieð nusprendþiant nuðalinti gynëjà, jam turi bûti suteikta galimybë susipaþinti su visais árodymais, kuriais grindþiamas ðios procesinës prievartos priemonës taikymas, taip pat uþtikrinama teisë duoti paaiðkinimus. Gynëjas ir átariamasis gali apskøsti ðá prokuroro nutarimà ikiteisminio tyrimo teisëjui.
BPK ir LR Advokatûros ástatyme átvirtintos advokato veiklos garantijos, kurios uþtikrina asmens teisæ á gynybà: draudþiama klausytis gynëjo telefoniniø pokalbiø su átariamuoju, kontroliuoti kità telekomunikacijø tinklais tarp jø perduodamà informacijà ir daryti jos áraðus (BPK 154 str. 6 d.), draudþiama apþiûrëti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenø, tikrinti paðto siuntas, klausytis telefoniniø pokalbiø, kontroliuoti kità telekomunikacijø tinklais perduodamà informacijà ir kitoká susiþinojimà ar veiksmus, iðskyrus atvejus, kai advokatas yra átariamas ar kaltinamas padaræs nusikalstamà veikà. Ðis leidimas taikomas tik su pareikðtais átarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams (LR Advokatûros ástatymo 46 str. 3d.), krata ar poëmis advokato, áraðyto á Lietuvos praktikuojanèiø advokatø sàraðà, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonëje, asmens krata, dokumentø, paðto siuntos apþiûra, patikrinimas ar poëmis gali bûti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatûros advokatø tarybos nariui arba jos ágaliotam advokatui (LR Advokatûros ástatymo 46 str. 4d.), draudþiama vieðai arba slaptai susipaþinti su advokato profesinæ paslaptá sudaranèia informacija ir jà naudoti kaip árodymà (LR Advokatûros ástatymo 46 str. 5 d.).
____________________________________
* Átariamasis yra ikiteisminio tyrimo subjektas. Baigus ikiteisminá tyrimà, suraðant kaltinamàjá aktà, byla perduodama teisminiam nagrinëjimui, tuomet átariamasis tampa kaltinamuoju. O teismui ðio asmens atþvilgiu priëmus apkaltinamàjá nuosprendá, kaltinamasis tampa nuteistuoju. Kadangi straipsnis aprëpia tik ikiteisminá tyrimà, tai visur yra minimas tik átariamasis. Taèiau reikia ásidëmëti, kad átariamasis savo teises iðsaugo tapæs tiek kaltinamuoju, tiek nuteistuoju.
|