Lietuvos Respublikos Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro statistiniais duomenimis, 2003 m. nuo nusikaltimø nukentëjo 53 988 asmenys ið jø 3 864 nepilnameèiai. 2004 m. situacija pagerëjo, kadangi aukø skaièius þymiai sumaþëjo: ið viso nukentëjo 36 869 asmenys, ið jø 1 914 nepilnameèiø. Nors statistiniai duomenys dþiuginantys, taèiau labai svarbu uþtikrinti, jog kiekvienas asmuo, tapæs nusikaltimo auka, þinotø savo teises ir pareigas.
1985 m. lapkrièio 29 d. Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos deklaracijoje Dël pagrindiniø teisingumo principø nusikaltimø ir piktnaudþiavimo valdþia aukoms átvirtinta, kad nusikaltimo auka tai asmuo, kuriam individualiai ar kolektyviai, paþeidþiant galiojanèius valstybiø nariø nacionalinius baudþiamuosius ástatymus, áskaitant ir draudþianèius nusikalstamà piktnaudþiavimà valdþia, veikimu ar neveikimu buvo padaryti nuostoliai, áskaitant kûno suþalojimus arba moralinæ þalà, emocinius iðgyvenimus, materialinæ þalà arba esminá pagrindiniø þmogaus teisiø paþeidimà.
2001 m. geguþës 12 d. Europos Sàjungos Tarybos Sprendime Dël nusikaltimo aukø padëties baudþiamajame procese, nusikaltimo auka apibrëþiama sekanèiai: tai asmuo, kuris tiesiogiai ar dël neveikimo patyrë fizinæ, psichinæ þalà, emocinius iðgyvenimus ar ekonominius nuostolius, saugomus valstybiø-nariø baudþiamaisiais ástatymais.
Pagal LR Baudþiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 28 str. 1d., nukentëjusiuoju pripaþástamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarë fizinës, turtinës ar moralinës þalos. Svarbu paþymëti, kad asmuo nukentëjæs nuo nusikalstamos veikos, nukentëjusiojo teisiná statusà ágyja ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Pagal BPK nukentëjusysis turi ðias teises
1. Ginèyti kitos ðalies argumentus ir pareikðti savo nuomonæ visais klausimais, kylanèiais nagrinëjant bylà ir turinèiais reikðmës jos teisingam iðsprendimui ( BPK 7 str. 2 d.);
2. asmuo nemokantis lietuviø kalbos turi teisæ, baudþiamojo proceso metu, daryti pareiðkimus, duoti parodymus ir paaiðkinimus, paduoti praðymus ir skundus, kalbëti teisme gimtàja kalba arba kita kalba, kurià jis moka. Visais ðiais atvejais, taip pat susipaþindami su bylos medþiaga turi teisæ naudotis vertëjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka (BPK 8 str. 2 d.);
3. dalyvauti bylà nagrinëjant teisme (BPK 9 str. 2 d.);
4. palaikyti kaltinimà privataus kaltinimo bylose (BPK 34 str.);
5. turi teisæ reikalauti, kad bûtø nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamà veikà padaræs asmuo, taip pat gauti dël nusikalstamos veikos padarytos þalos atlyginimà (BPK 44 str. 10 d.);
6. pateikti praðymus (BPK 178 str.);
7. teikti árodymus (BPK 98 str.);
8. pareikðti nuðalinimus (BPK 57 str. 2 d.);
9. asmuo, dël nusikalstamos veikos patyræs turtinës ar neturtinës þalos, turi teisæ baudþiamajame procese pareikðti átariamajam ar kaltinamajam arba uþ átariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civiliná ieðkiná (BPK 109 str.);
10. reikalauti, kad bûtø iðmokëti pinigai skirti atlyginti uþ jø atitraukimà nuo áprastinio darbo (BPK 103 str. 2 p.). Ðios iðlaidos atlyginamos ið ikiteisminio tyrimo ástaigø, prokuratûros ar teismo lëðø, o atlyginimo tvarkà ir jø dydþius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë ar jos ágaliota institucija (BPK 104 str. 2 d.);
11. turëti atstovà pagal ástatymà ar ágaliojimà (BPK 53, 55 str.);
12. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipaþinti su byla (BPK 181 str. 1 d., 237 str.);
13. pasakyti baigiamàjà kalbà (BPK 293 str.);
14. apskøsti ikiteisminio pareigûno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisëjo ir teismo veiksmus, taip pat apskøsti teismo nuosprendá ar nutartá;
15. paduoti apeliaciná skundà (BPK 312 str.) ir dalyvauti já nagrinëjant apeliacine tvarka (BPK 322 str.);
16. paduoti kasaciná skundà (BPK 367 str.) ir dalyvauti já nagrinëjant kasacine tvarka (BPK 375 str.);
17. praðyti taikyti anonimiðkumà (BPK 198 str.).
Be iðvardintø teisiø nukentëjusysis turi ðias pareigas:
1. dalyvauti procese (BPK 163 str.);
2. duoti parodymus (BPK 235 str.);
3. prisiekti (BPK 33 str.).
Nukentëjusysis geriausiai gali apsaugoti ir tinkamai pasinaudoti savo teisëmis baudþiamajame procese turëdamas atstovà. Kaip minëta tokià teisæ jam garantuoja BPK. Atstovai gali bûti dvejopi: atstovas pagal ástatymà (BPK 53 str.) ir atstovas pagal pavedimà (BPK 55 str.). Atstovais pagal ástatymà gali bûti nepilnameèio arba neveiksnaus, nukentëjusiojo tëvai, átëviai, globëjai, rûpintojai arba ástaigos, kuri globoja ar rûpinasi nukentëjusiuoju, ágalioti asmenys. Atstovu pagal pavedimà gali bûti advokatas arba advokato pavedimu advokato padëjëjas, o ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro ar teisëjo leidimu ir kitas aukðtàjá teisiná iðsilavinimà turintis asmuo, kurá nukentëjusysis ágaliojo atstovauti savo interesams. Atkreiptinas dëmesys, kad tuo atveju, kai nukentëjusysis turi atstovà pagal ástatymà, tai jokiu bûdu neatima ið jo galimybës papildomai turëti atstovà pagal pavedimà. Asmuo, kuris dël sunkios materialinës padëties negali nusisamdyti advokato, gali gauti valstybës garantuojamà teisinæ pagalbà, kurios teikimas yra reglamentuojamas LR Valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatyme (toliau - VGTP), kurio nauja redakcija ásigaliojo nuo 2005 m. geguþës 1 d. Ðis ástatymas nustato teisinës pagalbos teikimà tik fiziniams asmenims. Pagal ástatymo 2 str. 1 p., valstybës garantuojama teisinë pagalba ðio ástatymo nustatyta tvarka teikiama pirminë teisinë pagalba ir antrinë teisinë pagalba. Pirminæ teisinæ pagalbà sudaro: 1) teisinës informacijos teikimas, t.y. informacijos apie teisës sistemà, ástatymus ir kitus teisës aktus, teisinës pagalbos teikimà, 2) teisinës konsultacijos, t.y. patarimai teisës klausimais, 3) dokumentø, skirtø valstybës ir savivaldybiø institucijoms, iðskyrus procesinius dokumentus, rengimas; 4) patarimai dël ginèo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmø dël taikaus ginèo iðsprendimo ir taikos sutarties parengimo. Antrinë teisinë pagalba apima: 1) procesiniø dokumentø rengimà, 2) gynybà ir atstovavimà bylose áskaitant vykdymo procesà, 3) atstovavimà iðankstinio ginèo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokia tvarka yra nustatyta ástatyme ar teismo sprendime, 4) bylinëjimosi iðlaidø bylose, iðnagrinëtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinëjimu administracinio proceso tvarka susijusiø iðlaidø ir su baudþiamojoje byloje pareikðto civilinio ieðkinio nagrinëjimu susijusiø iðlaidø atlyginimà.
Pirminæ teisinæ pagalbà turi teisæ gauti visi LR pilieèiai, kitø ES valstybiø nariø pilieèiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybëse narëse teisëtai gyvenantys fiziniai asmenys bei kiti asmenys nurodyti LR tarptautinëse sutartyse (VGTP 11 str. 1d.). pagal VGTP 11 str. 4 d., pirminë teisinë pagalba neteikiama ðiais atvejais: 1) pareiðkëjo reikalavimai yra akivaizdþiai nepagrásti; 2) pareiðkëjui tuo paèiu klausimu buvo suteikta iðsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokià konsultacijà gali gauti nesinaudodamas nustatyta valstybës garantuojama teisine pagalba; 3) pareiðkëjas kreipiasi ne dël savo teisiø ir teisëtø interesø, iðskyrus atstovavimo pagal ástatymà atvejus. Pirminæ teisinæ pagalbà organizuoja ir (ar) teikia savivaldybës institucija, t.y. savivaldybës administracijos valstybës tarnautojai, kuriø pareigybiø apraðymuose nustatytos teisinio pobûdþio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobûdþio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo uþmokestá ið savivaldybës biudþeto, arba advokatai (advokatø profesinës bendrijos), arba vieðosios ástaigos, su kuriais savivaldybës yra sudariusios sutartá. Savivaldybës institucijos, atsiþvelgdamos á pirminës teisinës pagalbos kokybæ, efektyvumà ir ekonomiðkumà, pasirenka konkretø pirminës teisinës pagalbos teikimo bûdà. Pirminës teisinës pagalbos trukmë gali bûti ne ilgesnë kaip viena valanda. Esant bûtinybei trukmë gali bûti pratæsta savivaldybës vykdomosios institucijos ar jos ágalioto asmens sprendimu. Asmuo dël pirminës teisinës pagalbos tuo paèiu klausimu gali kreiptis tik vienà kartà. Jeigu, teikiant pirminæ teisinæ pagalbà, paaiðkëja, kad pareiðkëjui reikës antrinës teisinës pagalbos, pirminæ teisinæ pagalbà teikiantis asmuo pareiðkëjui padeda suraðyti ar suraðo praðymà suteikti antrinæ teisinæ pagalbà. Svarbu paminëti, kad visos iðlaidos, susijusios su pirminës teisinës pagalbos teikimu, visiðkai padengiamos ið valstybës biudþeto.
Antrinæ teisinæ pagalbà turi teisæ gauti 1) LR pilieèiai, kitø ES valstybiø nariø pilieèiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybëse narëse teisëtai gyvenantys fiziniai asmenys, kuriø turtas ir metinës pajamos nevirðija LR Vyriausybës nustatytø turto ir pajamø lygiø teisinei pagalbai gauti pagal VGTP ástatymà; 2) LR pilieèiai, kitø ES valstybiø nariø pilieèiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybëse narëse teisëtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti VGTP ástatymo 12 str.; 3) kiti LR tarptautinëse sutartyse nurodyti asmenys.
VGTP ástatymo 12 str. 2 punkte átvirtinta, kad nukentëjusieji dël nusikaltimø atsiradusios þalos atlyginimo bylose, áskaitant atvejus, kai þalos atlyginimo klausimas yra sprendþiamas baudþiamojoje byloje, turi teisæ gauti antrinæ teisinæ pagalbà, neatsiþvelgiant á LR Vyriausybës nustatytus turto ir pajamø lygius teisinei pagalbai gauti.
Antrinæ teisinæ pagalbà teikia valstybës garantuojamos teisinës pagalbos tarnybos (toliau Tarnybos), kurias steigia LR Teisingumo ministerija, o jø veiklos teritorija atitinka apygardos teismø teritorijas. Ðios Tarnybos konkurso bûdu atrenka antrinæ teisinæ pagalbà teikianèius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Siekdamas gauti antrinæ teisinæ pagalbà, asmuo privalo Tarnybai pateikti praðymà ir dokumentà, árodantá jo teisæ gauti ðià pagalbà. Praðymas ir dokumentas gali bûti pateikiami asmeniðkai arba paðtu. Asmens nukentëjusio nuo nusikaltimo atveju, dokumentas árodantis asmens teisæ á antrinæ teisinæ pagalbà, yra ikiteisminio tyrimo pareigûno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripaþástamas nukentëjusiuoju. Sprendimà dël antrinës teisinës pagalbos teikimo priima Tarnyba, o ðis sprendimas gali bûti skundþiamas LR administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka. Pagal VGTP ástatymo 14 str. 2 d., asmuo nukentëjæs nuo nusikaltimo yra atleidþiamas nuo antrinës teisinës pagalbos teikimo iðlaidø apmokëjimo.
2003 m. geguþës 1 d. ásigaliojo naujas LR Baudþiamasis kodeksas (toliau BK). Jame buvo átvirtinta daug naujoviø lyginant su jo pirmtaku. Viena ið jø,kuri aktuali nagrinëjamai temai, tai nauja baudþiamojo poveikio priemonë, ámoka á nukentëjusiø nuo nusikaltimø asmenø fondà. Pagal BK 71 str., teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydþio ámokà á nukentëjusiø nuo nusikaltimø asmenø fondà (toliau Fondas). Nors teismai ir skyrë ðià baudþiamojo poveikio priemonæ, taèiau Fondo veikla nebuvo reglamentuota jokiame ástatyme. Ir tik 2005 m. birþelio 30 d., LR Seimas priëmë Smurtiniais nusikaltimais padarytos þalos kompensavimo ástatymà, kuriame nustatytas ir ðio Fondo teisinis statusas. Pagal ðá ástatymà, Fondas valstybës iþdo sàskaitoje laikomos ir specialioje programoje apskaitomos lëðos, ið kuriø kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta þala. Ðis Fondas nëra juridinis asmuo, o jo administratorius yra LR Teisingumo ministerija. Taigi, Ástatymø leidëjas pasirûpino, kad bûtø tinkamai reglamentuotas teisinis mechanizmas, kurio pagalba asmenys, nukentëjæ nuo smurtiniø nusikaltimø, galëtø reikalauti kompensacijos uþ þalà.
Pagal LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos þalos kompensavimo ástatymo 2 str. 2 p., nukentëjæs asmuo yra LR pilietis, kitos ES valstybës narës pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybëje narëje teisëtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinëse sutartyse numatytais atvejais ir kitas asmuo, kuriam padarytas smurtinis nusikaltimas. Pagal ðá ástatymà smurtiniu nusikaltimu pripaþástama BK numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo poþymiø turinti veika, kuria buvo tyèia atimta þmogaus gyvybë arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikësinta á þmogaus seksualinio apsisprendimo laisvæ ar nelieèiamumà. Paþymëtina, kad tuo atveju, kai smurtinio nusikaltimo metu buvo atimta nukentëjusiojo asmens gyvybë, teisæ á þalos atlyginimà ágyja ðio asmens sutuoktinis ir iðlaikytiniai. Jei atsitinka taip, jog mirðta asmuo pateikæs praðymà kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytà þalà, kompensacija yra paveldima LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka, kuri yra reglamentuojama 5-je kodekso knygoje.(3 str. 5 d.). Svarbu ásidëmëti, kad paveldima pati kompensacija, t.y. jau paskaièiuota konkreti pinigø suma, o ne teisë á kompensacijà.
Ástatymø leidëjas siekdamas uþkirsti kelià piktnaudþiavimams, nustatë, kad teisë á þalos, atsiradusios dël smurtinio nusikaltimo, kompensavimà neatiranda ðiais atvejais:
1) smurtinis nusikaltimas, kuriuo padarytà þalà praðoma kompensuoti, buvo padarytas nukentëjusio asmens sutikimu, iðskyrus atvejus, kai ðis sutikimas buvo duotas dël panaudotos fizinës ar psichinës prievartos, dël asmens maþametystës, bejëgiðkos bûklës ar kitø panaðiø aplinkybiø arba kai nukentëjusio asmens sutikimas buvo duotas teisëtiems veiksmams (neveikimui), o smurtinis nusikaltimas padarytas paþeidþiant nustatytas ðiø veiksmø (neveikimo) atlikimo taisykles;
2) nukentëjæs asmuo savo neteisëtu ar áþeidþianèiu elgesiu iðprovokavo padaryti smurtiná nusikaltimà, kuriuo padarytà þalà praðoma kompensuoti;
3) nukentëjusiam asmeniui þala padaryta dël bûtinosios ginties ar kitomis ástatymø nustatytomis baudþiamàjà atsakomybæ ðalinanèiomis aplinkybëmis;
4) nëra nukentëjusio asmens skundo ar jo teisëto atstovo pareiðkimo arba prokuroro reikalavimo pradëti procesà tais atvejais, kai baudþiamasis procesas gali bûti pradedamas tik pagal nukentëjusio asmens skundà ar jo teisëto atstovo pareiðkimà arba prokuroro reikalavimà(privataus kaltinimo bylos);
5) nukentëjæs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turëjo neiðnykusá ar nepanaikintà teistumà uþ sunkø ar labai sunkø nusikaltimà;
6) nukentëjusiam asmeniui smurtinio nusikaltimo padarymo metu buvo taikomi teismo ápareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo uþkardymo ástatymà.
Þala padaryta smurtiniu nusikaltimu, asmenims turintiems teisæ i kompensacijà, atlyginama esant visoms ðioms sàlygoms:
1) teismo ar teisësaugos institucijos sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas (ðie sprendimai iðvardinti 4 str. 2 d.);
2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybës vëliava ar skiriamaisiais þenklais;
3) smurtiniu nusikaltimu padaryta þala neatlyginta;
4) praðymas Fondo administratoriui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytà þalà pateiktas ne vëliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, iðskyrus atvejus, kai ðis terminas praleistas dël svarbiø prieþasèiø.
Sprendimà, dël smurtiniais nusikaltimais padarytos þalos kompensavimo, priima Fondo administratorius, t.y. LR Teisingumo ministerija, per 1 mënesá nuo ðiø dokumentø gavimo dienos: 1) praðymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytà þalà; 2) asmens tapatybæ patvirtinanèio dokumento; 3) turtinës þalos dydá pagrindþianèiø dokumentø; 4) antstolio suraðyto akto, kad þala neiðieðkota dël Civilinio proceso kodekso 631 str. 1 d. 2, 3, 4, 6 ar 9 p. nurodytø aplinkybiø; 4) santuokos, giminystës ar iðlaikymo faktà patvirtinanèiø dokumentø, jeigu praðymà pateikia sutuoktinis ar iðlaikytiniai. LR Teisingumo ministerijos sprendimas dël þalos kompensavimo gali bûti skundþiamas LR Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.
Ið Fondo lëðø kompensuojamos turtinës þalos dydis nustatomas vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu. Turtinë þala negali virðyti: 1) 75 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta þmogaus gyvybë; 2) 50 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta þmogaus sveikata arba pasikësinta á þmogaus seksualinio apsisprendimo laisvæ ar nelieèiamumà; 3) 25 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta þmogaus sveikata. LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos þalos kompensavimo ástatymo 6 str. 3 d., nurodyta, kad neturtinë þala kompensuojama : 1) 30 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta þmogaus gyvybë; 2) 20 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta þmogaus sveikata arba pasikësinta á þmogaus seksualinio apsisprendimo laisvæ ar nelieèiamumà; 3) 10 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta þmogaus sveikata. Jeigu nukentëjusiam asmeniui þala padaryta keliais smurtiniais nusikaltimais, kurie sudaro idealiàjà nusikaltimø sutaptá, turtinë þala kompensuojama nevirðijant aukðèiau iðvardintø nustatytø dydþiø dël sunkiausio ið ðiø nusikaltimø, o neturtinë þala kompensuojama tik uþ sunkiausià ið ðiø nusikaltimø. LR Smurtiniais nusikaltimais padarytos þalos kompensavimo ástatymo 7 str. reglamentuojama tvarka dël þalos kompensavimo avansu. LR Teisingumo ministerijos sprendimas kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytà þalà vykdomas ið Fondo lëðø.
|