Nuo maþens labai mëgau mokytis. Kai tik tëvas mane, vos sulaukusià penkeriø, iðmokë skaityti, nuo to laiko vis mokausi ir mokausi. Ir turiu pasakyti, kad iki ðiol daugausia dalykø iðmokdavau ið raðytiniø ðaltiniø, o kur kas maþiau ið patirties. Kaip tik dël to pasaulio suvokimo horizontai vis plëtësi plëtësi ir galø gale taip iðsiplëtë, kad nori nenori, bet antriniø informacijos perteikimo ðaltiniø nebeuþteko. Þût bût pati turëjau prisikasti iki pirminiø, t. y. iki paties Þinojimo, kuris, kaip esu skaièiusi, kartais atsiveria, kaip kad Mozei atsivërë ganant avis. Uþsiliepsnojo krûmas ir – pasaulis turi Deðimtá Dievo ásakymø.
|