![]() | |
Balticus Advocatus |
ADVOKAT PROFESIN BENDRIJA A.MARCINKEVIIUS, A.KOEGAROVAS IR PARTNERIAI |
![]() | |
http://www.advo.lt | ![]() |
![]() | |
![]() | |
Publikacijos | |
![]() | |
MEDININKØ ÞUDYNIØ BYLA: dvigubi standartai, iðankstinës nuostatos ir spaudimas Latvijai | |
![]() | |
Gintaras Visockas | Slaptai.lt |
![]() | |
Ðiø metø rudená sukaks lygiai penkeri metai, kai Vilniaus Lukiðkiø tardymo izoliatoriuje kalinamas buvæs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas Nikulinas.
Tai uþtektinai ilgas laikotarpis, kurio, regis, turëjo uþtekti lietuviðkosios Temidës atstovams pateikiant aiðkius atsakymus á svarbiausius rezonansinës Medininkø þudyniø bylos klausimus. Nors kalinimo laikotarpis jau prilygsta rimtai kriminalinei bausmei, deja, net ir dabar klausimø daugiau nei atsakymø. O kai kuriø klausimø Lietuva iðvis nenori girdëti. Á ðià keistà bylà jau bandoma ávelti ir mums draugiðkos Latvijos teisësaugà bei latviø þurnalistus. Taèiau pirmiausiai priminsiu paskutiniuosius ávykius. Ðiandien ðià bylà narplioja Lietuvos apeliacinio teismo teisëjø kolegija. Mat Vilniaus apygardos teismo nuosprendá, esà K.Michailovo kaltë neabejotinai árodyta, ir jis privalàs kalëti iki gyvos galvos, apskundë tiek Lietuvos generalinë prokuratûra (prokurorai Mindaugas Dûda ir Rolandas Stankevièius), tiek buvusio omonininko interesus ginantys advokatai (Arûnas Marcinkevièius, Ingrida Botyrienë ir Oskaras Ruodë), tiek ir pats nuteistasis. Lietuvos prokurorø pozicija labai keista. Atiduodami bylos medþiagà Vilniaus apygardos teismui jie praðë K.Michailovà teisti pagal straipsná, numatantá atsakomybæ uþ daugiau nei vieno pareigûno nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis. Kai Vilniaus apygardos teismas patenkino visus prokurorø praðymus, ðie nusprendë, jog buvusá Rygos omonininkà bûtina teisti pagal neseniai Lietuvos baudþiamajame kodekse atsiradusá 100-àjá straipsná, prieðingai tarptautiniams susitarimams, numatantá atsakomybæ atgaline data uþ nusikaltimus þmoniðkumui. Prie oficialaus skundo prokurorai net prijungë latviðkas K.Michailovo nuodëmes. Nors 100-ojo straipsnio, vadovaujantis sveika nuovoka, K.Michailovui niekaip neprimesi. Medininkø muitinës poste tà lemtingàjà 1991-øjø liepos 31-àjà civiliø gyventojø nebuvo në vieno tik pareigûnai. Neámanoma K.Michailovui primesti ir latviðkøjø epizodø, nes visas bausmes Latvijoje buvæs omonininkas jau seniai atlikæs (lygtinë laisvës atëmimo bausmë uþ tarnybiniø ágaliojimø virðijimà), o teistumas seniai iðnykæs. Ðiandien Latvijos teisësauga jam neturinti jokiø pretenzijø. Neturinti pretenzijø ir dël veiklos 1990 1991-aisiais metais, ir dël priklausymo OMON struktûroms. Ðià K.Michailovui palankià þinià vieðai, oficialiai iðdëstë Latvijos generalinës prokuratûros vadovybë, pabrëþusi, jog nesutinka, kad Lietuva prie lietuviðkøjø kaltinimø Latvijos pilieèiui K.Michailovui prijungtø, t.y. átrauktø, dar ir latviðkuosius epizodus naujam kaltinimui pagrásti ir apibûdinti. Atkreipkime dëmesá: nesutinka tik dël to, kad latviðkøjø epizodø paprasèiausiai nëra. Bent jau Latvijos Generalinës prokuratûros vadovybei jie neþinomi arba niekaip nesiejami su buvusio Rygos OMON veikla ir K.Michailovo (Nikulino) veiksmais. Buvusá omonininkà ginanèiø advokatø pozicija kur kas logiðkesnë, aiðkesnë. Jie praðo iðteisinti K.Michailovà ir kuo greièiau paleisti á laisvæ, nes byloje nëra jokiø, nei tiesioginiø, nei ðalutiniø, árodymø, patvirtinanèiø K.Michailovo sàsajas su Medininkuose pralietu krauju. Tiems, kurie keletà metø ið eilës atidþiai stebëjo Vilniaus apygardos teisme nagrinëjamà Medininkø þudyniø bylà, klausësi teisme apklausiamø liudininkø parodymø ir skaitë bylos medþiagà, akivaizdu, jog K.Michailovo kaltæ patvirtinanèiø árodymø byloje tikrai nëra. Todël svarbu, kaip tokià situacijà pasirengæ narplioti Lietuvos apeliacinio teismo teisëjai. Pirmieji Apeliacinio teismo posëdþiai, ypaè tas, kurio metu paaiðkëjo ðio teismo poþiûris á prokurorø bei advokatø praðymus, - nuteikia ne itin optimistiðkai. Ðiø metø rugsëjo 3-iàjà Apeliacinio teismo teisëjai vieðame teismo posëdyje iðdëstë savuosius argumentus. Þvelgiant ið ðalies, lyg ir nieko átartino: atmesti ir kai kurie prokurorø, ir kai kurie advokatø praðymai. Lygybës þenklas tarsi iðsaugotas. Taèiau nedera pamirðti, kaip konkreèiai surëdyti lietuviðkieji baudþiamojo proceso kodekso straipsniø reikalavimai. O jie surëdyti bûtent taip, kad kaltinamasis turëtø galimybæ á savalaikæ ir veiksmingà gynybà. Vaizdþiai tariant, demokratiniø, civilizuotø valstybiø teisinë sàranga sudëliota taip, jog gintis visuomet lengviau nei kaltinti. Labai retai, tik iðskirtiniais atvejais, kaltinamojo advokatø praðymai netenkinami. Uþtat kiekviena abejonë ar dviprasmybë traktuojama bûtent kaltinamojo, o ne kaltinanèiosios pusës naudai. Jei kaltinamojo advokatai papraðë á teismo posëdá iðkviesti liudytojà, tai teisëjams nieko kito nebelieka, kaip tik tenkinti ðá praðymà. Iðankstinës nuomonës apie kvieèiamo liudytojo parodymø svarbà ir reikðmingumà nedera turëti. Juk liudytojo pateiktø faktø vertæ teismas turës galimybæ ávertinti vëliau, iðklausæs patá liudytojà. Kaip galima ið anksto tvirtinti, jog liudytojo parodymai su nagrinëjama medþiaga niekaip nesusijæ arba liudytojas neturi reikðmingø þiniø? Juk jo parodymø nei teisëjai, nei kaltintojai nëra iðklausæ. Taigi demokratinës, civilizuotos valstybës vadovaujasi nuostata, jog nusikalstama veika átariamam asmeniui gintis lengviau, nei já kaltinantiems prokurorams. Bet ar tokia nuostata Lietuvoje nepaþeidþiama? Bûtent kokiø þaidimo taisykliø laikomasi Medininkø skerdyniø byloje? Ðiø eiluèiø autorius, jau trejetà metø atliekantis þurnalistiná tyrimà, susidarë prieðingà nuomonæ K.Michailovà kaltinantiems prokurorams lengviau nei K.Michailovo interesus ginantiems advokatams. Ðtai Medininkø skerdyniø bylà narplioti pradëjæs Apeliacinis teismas pareiðkë, jog kai kurie árodymø tyrimai tikrai reikalingi. Bet vos tik buvusio omonininko advokatas A.Marcinkevièius papraðë, kad teismas paskirtø atlikti balistines ekspertizes dël, pavyzdþiui, ðûviø muitinës vagonëlyje, Apeliacinio teismo teisëjai ðá praðymà atmetë. Atmetimo argumentai maþdaug tokie: teisëjams nekyla jokiø abejoniø, esà mûsø pareigûnai gyvybiø neteko vagonëlyje. Bet juk toks ásitikinimas prieðtarauja elementariausiems fizikos dësniams. Ið viso tà lemtingàjà 1991-øjø liepos naktá buvo paleisti 28 ðûviai tiek ið 9 mm kalibro pistoleto, tiek ið 7,62 mm kalibro automatø Kalaðnikov. Jei mûsø pareigûnai ið tikrøjø buvo nuðauti vagonëlyje, kaip tvirtina Lietuvos prokurorai, vagonëlyje turëjo likti ir 28 kulkø paliktos kiaurymës arba bent jau þymës. Taèiau visos vagonëlio apþiûros byloja, jog ten aptiktos tik ðeðiø kulkø þymës. Kur prapuolë kitø kulkø paliktos þymës? Kitø kulkø pëdsakø nëra. O juk nepalikti pëdsakø ið automatø Kalaðnikov paleistos kulkos negalëjo. Ðie automatai pasiþymi ypatingai galinga smogiamàja galia. Net jei prie automato antgalio prisuktas duslintuvas, ið jo paleista kulka kiaurai pramuða kareiviðkà ðalmà, esantá uþ 400 metrø. Todël vagonëlis turëjo bûti skersai iðilgai suvarpytas kulkø. Bet jis kulkø nesuvarpytas. Mûsø teisësauga ir vël ignoruoja elementariausius fizikos dësnius? Ávykio apþiûros metu mûsø tyrëjai nustatë, jog tik ant trijø nuþudytøjø kûnø ir drabuþiø palikti artimojo ðûvio pëdsakai. Pavyzdþiui, parako, suodþiø ar ginklo alyvos detalës. Kitø nuþudytø pareigûnø drabuþiai ir kûnai be artimojo ðûvio pëdsakø. Turint omenyje, koks nedidelis yra statybininkø vagonëlis, artimojo ðûvio pëdsakais turëjo bûti paþenklinti visi ten suðaudyti mûsø vyrai. Neaptikta ir ðûvio garso slopintuvui bûdingø, neiðvengiamai liekanèiø po jo panaudojimo poþymiø. Tad ir vël turime prieðtaravimà elementariausiems fizikos dësniams. Esama ir dar vienos keistos aplinkybës. Buvusiam omonininkui kaltinimus pareiðkæ prokurorai iki ðiol nenurodë jokiø konkreèiø duomenø apie konkreèius K.Michailovo veiksmus Medininkø posto uþpuolimo metu. Kaltinanèiuose prokurorø pareiðkimuose vien abstrakcijos. Dalyvavo þudynëse, - ir viskas. Taèiau Lietuvos baudþiamasis kodeksas tokiais atvejais juk reikalauja didesnio konkretumo: kurioje bûtent vietoje ir ið kokio ginklo ðovë, kokiomis aplinkybëmis, kiek kartø ir á kà konkreèiai ðovë, kiek þmoniø konkreèiai nuþudë, o kà - tik suþeidë. Dabar gi mes viso to neþinome. Neþino to nei prokurorai, nei teismas. Tarsi visa tai bûtø maþai reikðminga. Bet nejaugi demokratinëse, civilizuotose valstybëse galima þmogø nuteisti uþ þmogþudystæ neiðsiaiðkinus, á kà bei kiek konkreèiai jis paleido ðûviø ir kurie ið tø ðûviø buvo mirtini? Nepaisant to, në vienas teisëjas iki ðiol neiðdráso pareikalauti, kad Lietuvos prokurorai sukonkretintø ir, remdamiesi konkreèiais árodymais, detaliai pagrástø pareikðtus kaltinimus. Bûtina nepamirðti, kad vienintelis, likæs gyvas nukentëjusysis Tomas Ðernas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu patvirtino nematæs þudyniø metu K. Michailovo. Be kita ko, T. Ðernas patvirtino teismui, jog 1991 rugpjûèio mënesio pirmosios apklausos garso áraðæ yra jo balsas, jo duoti parodymai. Ðiuose parodymuose T.Ðernas, medikø akivaizdoje atsakydamas á Lietuvos Generalinës prokuratûros ypaè svarbiø bylø vyriausiojo tardytojo Algimanto Astaðkos klausimus, tvirtino, jog Medininkø postà buvo uþpuolæ 5 (penki) dëmëtomis uniformomis apsirengæ kariðkiai, ið kuriø maþiausiai vienas kalbëjo lietuviðkai, o á Lietuvos pareigûnus ðaudë maþiausiai trys ið jø. Pirmoji T.Ðerno apklausa buvo neátikëtinai informatyvi. Ðios apklausos duomenø pagrindu nuþudymà tyræs Generalinës prokuratûros tardytojas A.Astaðka nedelsdamas davë nurodymus atlikti privalomuosius tyrimo veiksmus net ir LTSR KGB operatyvininkams, pasirodo, 1991 metais aktyviai dalyvavusiems Medininkø þudyniø tyrime. Tà liudija bylos dokumentai. Po to, kai T.Ðernas Vilniaus apygardos teismo kolegijai pripaþino pirmosios jo apklausos faktà ir garso áraðo autentiðkumà, tapo nebeámanoma nekreipti dëmesio á ðios apklausos turiná, leidþiantá neabejoti, jog nukentëjusysis tos apklausos metu gerai orientuojasi ávykiuose, þino, kas su juo atsitiko ir kur jis yra, aiðkiai suvokia, ko jo klausiama, pats formuluoja atsakymus ir supranta, kà atsako. Vilniaus apygardos teismo posëdyje pagarsintas T.Ðerno pirmosios apklausos garso áraðas paliko dar daugiau neiðtirtø ir neatsakytø klausimø, ypaè po ðios dalies: Tardytojo A.Astaðkos klausimas: Kuris á tave ðovë? Jaunas ar senas? Tomo Ðerno atsakymas: Mik..ik... natovièius. Tardytojo A.Astaðkos klausimas: Makutinovièius? Tomo Ðerno atsakymas (tyliai, bet aiðkiai): - Makutinovièius. Ðiuos T.Ðerno atsakymus patvirtino bei sustiprino Maskvoje apklausto liudytoju buvusio Vilniaus OMON karininko Vladislavo Puþajaus parodymai apie Medininkø posto uþpuolimo aplinkybes ir jame aktyviai dalyvavusius asmenis. O dabar pabandykime ásivaizduoti situacijà, jog K.Michailovas, jei aplamai ten bûtø buvæs, viso labo testovëjo sargyboje. Net ir tuo atveju kalëjimas iki gyvos galvos jam pati tinkamiausia bausmë? Ðtai norvegas Andersas Beringas Breivikas iðþudë beveik 100 civiliø savo ðalies pilieèiø. Net sprogmená susprogdino sostinës centre. Taèiau teismas jam neskyrë paèios grieþèiausios bausmës kalëjimo iki gyvos galvos. Ir në nebandë pritaikyti ástatymo, numatanèio atsakomybæ uþ nusikaltimus þmoniðkumui. Nors jo aukomis tapo bûtent civiliai gyventojai, áskaitant ir moteris, ir paauglius, ir vaikus. Gretinant ðiuos du nusikaltimus akivaizdu, jog lietuviðkoji Temidë þymiai grieþtesnë. Bet grieþtumas ir teisingumas du skirtingi terminai. Ðtai teismui atiduotoje medþiagoje kalbama apie tris ðûvius, paleistus ið neva 9 mm kalibro pistoleto Makarov. Leiskite paklausti, kodël, neatlikus balistiniø ekspertiziø, lietuviðkoji Temidë tvirtina, jog ðaudyta bûtent ið pistoleto Makarov? Juk tai tik prielaida, tik spëlionës. Kadangi 9 mm kalibrà turi ir kitø modifikacijø pistoletai. Sakykim, Deriagino, Steèkino bei kitokiø modifikacijø pistoletai. K.Michailovo advokatai praðë, kad bent jau Lietuvos apeliacinis teismas nurodytø atlikti ekspertizæ, patvirtinanèià arba paneigianèià Makarovo versijà. Taèiau ir Vilniaus apygardos teismui, o dabar ir Lietuvos apeliaciniam teismui ði tema nepasirodë svarbi. 2010-aisiais metais advokatai A.Marcinkevièius ir I.Botyrienë, dalyvaujant antstoliui ir filmuojant televizijai, savarankiðkai atliko Medininkø posto teritorijos apþiûrà ir netikëtai aptiko ðovinio tûtelæ. Ne bet kokià tûtelæ. Tos tûtelës pagaminimo metai ir gamykla sutampa su tûteliø, rastø po nuþudymo vagonëlyje, identifikacijos duomenimis. Sutikite, ði aplinkybë labai ádomi. Taèiau advokato praðymà rastàjà tûtelæ prijungti prie bylos medþiagos ir paskirti jos ekspertiná iðtyrimà - atsisakë. Atsisakë ir Vilniaus apygardos teismas, ir Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos apeliacinio teismo argumentas daugiau negu keistas. Esà advokatas A.Marcinkevièius neárodë, jog á mûsø pareigûnus buvo ðauta bûtent tos 2010-aisiais metais aptiktos tûtelës ðoviniu, o pati tûtelë surasta ne posto vagonëlyje, o pamiðkëje. Vadovaujantis sveiku protu, advokatas ir negalëjo nustatyti tokiø aplinkybiø. Jis praðë, kad tokias aplinkybes iðtirtø teismo á pagalbà pasitelkti ekspertai. Juolab kad prokuratûra, atiduodama Medininkø þudyniø bylà teismui, vengë ir daugiau panaðaus pobûdþio ekspertiziø. Pavyzdþiui, ðiandien, prabëgus daugiau nei dvideðimèiai metø, akivaizdu, jog tik dalis nusikaltimo vietoje rastø kulkø ir tûteliø yra sulygintos ir priskirtos dviems skirtingiems Kalaðnikov automatams. Likusios kulkos ir tûtelës nëra identifikuotos ir priskirtos pirmiesiems dviems ginklams. Neidentifikuotos ir 9 mm kalibro kulkos, tûtelës bei ginklai, kuriais jos iððautos. Aiðku tik viena: á mûsø pareigûnus ðaudþiusiøjø þudikø tikrai bûta gerokai daugiau nei trijø, o jø ðûviai neidentifikuoti. Bet lietuviðkosios Temidës tarnams tokios smulkmenos nepasirodë esanèios svarbios. Beje, ðitokiø nesvarbiø, taèiau aká rëþte rëþianèiø smulkmenø Medininkø þudyniø byloje apstu, nors veþimu veþk. Advokatas A.Marcinkevièius teikë praðymà iðklausyti teismo posëdyje net keliolika liudytojø, kurie, jo manymu, galëtø pateikti svarbiø duomenø apie tragiðkus 1991-øjø liepos ávykius ir dar syká patvirtinti K.Michailovo alibi (Vilniaus miesto apylinkës teismas jau yra nustatæs, jog tà lemtingàjà naktá K.Michailovas buvo Vilniaus OMON bazëje Vaklakupiuose, o ne kur nors kitur). Lietuvos apeliacinio teismo tvirtinimu, tie liudytojai þudyniø metu nebuvo Vilniuje, be to, tomis dienomis nebetarnavo Rygos OMON struktûrose. Todël jø parodymai vargu ar gali bûti reikðmingi bylos tyrimui. Ir atmetë. Na, tokie teisëjø argumentai gal ir turi teisæ egzistuoti. Taèiau kodël tokie pat argumentai tada netaikyti prokurorø teiktiems liudytojams? Prokurorai M.Dûda ir R.Stankevièius taip pat yra pateikæ praðymà teismo posëdþiuose apklausti keletà naujø kaltinimo liudytojø. Ðtai prokurorams Lietuvos apeliacinis teismas buvo palankesnis, nepaisant liudytojø asmenybiø ir jø praeities, nors kai kuriø prokuratûros ávardintø liudytojø taip pat þudyniø dienà nebuvo Vilniuje ir jie netarnavo Rygos OMON struktûrose. Taèiau apklausai jie vis tiek bus kvieèiami. Kas tai dvigubi standartai? O juk mes jau minëjome, jog demokratinëse, civilizuotose valstybëse besiginanèiai pusei turëtø bûti lengviau gintis, nei kaltintojams kaltinti, ypaè kai valstybës institucijø galybë veikia prieð individualø þmogø. Svarstymus dël dvigubø standartø galima ir dar labiau praplësti. Lietuvos apeliacinio teismo teisëjai, atmesdami kai kuriuos advokatø A.Marcinkevièiaus ir I.Botyrienës praðymus, ne syká tvirtino, esà gynëjai neárodë, kodël praðo prie bylos medþiagos prijungti vienus ar kitus duomenis. Sakykit, kodël advokatai turi aiðkinti, kokiais sumetimais vedini siekia apklausti vienà ar kità liudytojà. Ið prokurorø juk ðito nereikalaujama. Kviesti liudytojus, prie bylos pridëti duomenis neginèijama gynybos teisë. Teismo prerogatyva ne juos masiðkai atmetinëti, bet juos vertinti. O jei advokatai vis tik privalo kiekvienu konkreèiu atveju pateikti iðsamius paaiðkinimus, kodël siekia atlikti keletà ekspertizæ ar apklausti keletà liudytojø, tokia pat tvarka turëtø galioti ir praðymus pateikiantiems prokurorams. Taèiau trejetà metø trunkanèio þurnalistinio tyrimo metu daþnusyk matydavau atvirkðèià rezultatà advokatams tekdavo pateikti iðsamius paaiðkinimus, prokurorams niekada. Kas tai, jei ne dvigubi standartai? Juk lietuviðkosios Temidës taisyklës ápareigoja teismus bûti vienodai grieþtus tiek prokurorams, tiek advokatams. Ypaè keistas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neapklausti tuomet Lietuvos ir Latvijos Komunistø partijoms vadovavusiø lyderiø. Juk naujajame prokurorø suraðytame kaltinime teigiama, kad K.Michailovas nusikaltimà Medininkuose atliko vykdydamas Latvijos ir Lietuvos tuometiniø komunistø partijø politikà. Tad advokato A.Marcinkevièiaus praðymas apklausti asmenis, anuomet vadovavusius Lietuvos ir Latvijos komunistams (ant TSKP platformos), - logiðkas ir pagrástas. Ar tikrai Rygos OMON milicininkui tuometiniai komunistø lyderiai davë nurodymus þudyti civilius Lietuvos ir Latvijos gyventojus? Kokiais konkreèiais duomenimis paremti ðie Lietuvos prokurorø teiginiai? Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas ano meto komunistø lyderiai á apklausas kvieèiami nebus, nes jie ðioje byloje nëra kaltinami, o byloje nëra duomenø apie jø dalyvavimà þudynëse. Ar tai nereiðkia, kad Lietuvos Apeliacinis teismas pripaþino neturintis duomenø, jog þudynës buvo surengtos Lietuvos ir Latvijos kompartijø Centro komitetø politikos pagrindu? Beje, latviðki epizodai ið Lietuvos prokurorø kaltinimø buvusiam Rygos omonininkui vis tik niekur nedingo. Sulaukæ grieþtos Latvijos generalinës prokuratûros reakcijos, jog oficialioji Ryga bent jau ðiuo metu neturi jokiø priekaiðtø Latvijos pilieèiui K.Michailovui ir neleidþia jo teisti uþ nusikaltimus þmoniðkumui, padarytus Latvijos teritorijoje, nes tokiø nusikaltimø tiesiog nëra, mûsø prokurorai pakeitë taktikà. Ðiek tiek atsitraukë. Kaltinime iðliko ir þodþiai Latvijos teritorijoje, ir Latvijos bei Lietuvos komunistø partijos politika. Ið naujausiojo kaltinimo redakcijos, iðdëstytos mûsø prokurorø atsakyme Latvijos Generalinei prokuratûrai prapuolë tik þodþiai, ávardinantys civiliø þudymà. Beje, rugsëjo 3-àjà Vilniuje vieðëjo Latvijos televizijos kanalo TV 3 þurnalistø grupë. Kolegos latviai domëjosi, kaip klostosi Medininkø þudyniø bylos tyrimas. Taèiau domëjimasis, kaip vëliau paaiðkëjo, buvo itin tendencingas - nukreiptas, deja, tik viena kryptimi. Latvijos TV 3 laidoje Neka personiga (lietuviðkai Nieko asmeniðko) visas dëmesys buvo sukoncentruotas tik á aplinkybæ, kas gi moka honorarus K.Michailovà Nikulinà ginantiems advokatams: A.Marcinkevièiui, I.Botyrienei ir O.Ruodei. Jokie kiti klausimai negvildenti. Minëtos televizijos þurnalistai nesidomëjo, kokiais konkreèiais árodymais paremti kaltinimai K.Michailovui. Net ir ðiø eiluèiø autoriui buvo pateiktas klausimas, gal að þinàs, kas finansuoja K.Michailovà ginanèius advokatus. Mano supratimu, demokratinëse valstybëse tokie klausimai nekeliami. Civilizuotam pasauliui terûpi, ar kaltinimai, kuriø dëka þmogus nuteisiamas kalëti iki gyvos galvos, nëra lauþti ið pirðto nëra pritempti, sutirðtinti, iðmàstyti. Deja, mano pozicija, jog ðiuo atveju derëtø pirmiausiai domëtis, kodël Lietuvos prokuratûra per dvideðimt metø nesugebëjo surinkti K.Michailovo kaltæ patvirtinanèiø duomenø, liko neiðgirsti. Minëtoji televizija jø tiesiog neparodë. Uþtat pateikë niekuo nepagrástus Lietuvos þurnalisto Tomo Dapkaus pasvarstymus, jog K.Michailovà ginantiems advokatams honorarus greièiausiai moka negeros, Lietuvai prieðiðkos jëgos. Apie minëtos latviðkosios laidos tendencingumà byloja ir toks leitmotyvu nuskambëjæs pasakymas: Lietuva norëtø, kad ðioje byloje Latvija bûtø kur kas draugiðkesnë, prieðingu atveju Lietuvos prokuratûros kaltinimai K.Michailovui gali subliûkðti... Maþdaug tokia mintis nuskambëjo latviðkoje laidoje. Ðá tvirtinimà galbût galima suprasti kaip atvirà spaudimà principingai pasielgusiai Latvijos generalinei prokuratûrai. Tik pamanyk, Latvijos prokuratûra elgiasi ne itin draugiðkai bendraudama su Lietuvos prokuratûra. Latvijos prokuratûra èia nieko dëta. Ji vadovaujasi tik savo ðalies ástatymais, o ne emocijomis: nëra árodymø nëra ir kaltinimø dël neþinia kokio asmens padarytø nusikaltimø Latvijoje, todël ir Lietuva negali jais remtis reikðdama naujà kaltinimà K. Michailovui dël nusikaltimø þmoniðkumui. Tuo tarpu Lietuva pretenduoja kvestionuoti Latvijos Aukðèiausiojo teismo ir Generalinës prokuratûros sprendimus, tarsi turëtø galià veikti Latvijos Respublikos teritorijoje ir vykdyti jos institucijø veiklos prieþiûrà? Ar tai nëra atviras bandymas kiðtis á Lietuvai draugiðkos kaimyninës valstybës vidaus reikalus? Nejaugi dël Lietuvos tyrëjø bei prokurorø neprofesionalumo ir aplaidumo galime leisti sau gadinti draugiðkus santykius su Latvijos Respublika? | |
![]() | |
| |
![]() | |
![]() | |
http://www.advo.lt?id_art=87 | |
![]() | |
![]() |