A.MARCINKEVIIUS, A.KOEGAROVAS IR PARTNERIAI
2005-08-16
Átampa, kilusi po ávykusiø teroristiniø aktø visame pasaulyje, sprogdinimø Madride, Londone, kituose Europos ir pasaulio miestuose, verèia padidinti ir mûsø ðalies specialiøjø tarnybø budrumà. Jau seniai mûsø valstybë nëra izoliuota nuo iðorinio pasaulio, o ir viduje gali atsirasti asmenø, kurie, siekdami vienokiø ar kitokiø tikslø, gali rengti iððûkius valstybei, jos institucijoms bei atskiriems pilieèiams.
Baudþiamasis ástatymas grieþtai reglamentuoja tokias nusikalstamas veikas, kaip teroro aktas (BK 250 str.), sprogmenø panaudojimas riauðiø metu (BK 283 str. 2 d.), dalyvavimas sprogmenimis ar sprogstamosiomis medþiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str. 2 d.), neteisëtas disponavimas sprogstamosiomis medþiagomis (BK 253 str.), sprogstamøjø medþiagø pagrobimas (BK 254 str.), þmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti (BK 145 str. 2 d.).
Kadangi ásigyti gamyklinius sprogmenis ar pasigaminti savadarbes sprogstamàsias medþiagas yra ganëtinai sudëtinga ir tai susieta su rizika bûti nubaustam, gali atsirasti asmenø, kurie ágyvendindami savo nusikalstamas uþmaèias, mëgins pasigaminti sprogmenø ar sprogstamøjø medþiagø muliaþus (toliau imitacijas) ir po to jais ávairiais bûdais pasinaudoti.
Manytume, kad pati tokiø imitaciniø medþiagø gamyba, jø laikymas ar realizavimas gal ir nesudaro savarankiðko nusikaltimo, bet kiekvienu konkreèiu atveju jie turi bûti nagrinëjami nusikaltimo bendrininkavimo ir nusikaltimo stadijø aspektais. Kas kita, kai tokia sprogmens ar sprogstamosios medþiagos imitacija paliekama vieðoje, gausiai lankomoje vietoje, ávairiø renginiø metu, ástaigose ar gyvenamuosiuose namuose. Ið pirmo þvilgsnio galëtø atrodyti, kad tokia veika nesudaro savarankiðko nusikaltimo ar nëra kriminalizuota, taèiau taip nëra. Ji turi visus nusikaltimo poþymius ir sudaro savarankiðkà nusikaltimà. Tai, kad tokiø nusikaltimø praktikoje dar beveik nebuvo arba apie tai vieðai neskelbiama, neprivertë susimastyti ástatymø leidëjo apie specialiosios normos atsiradimo bûtinumà. Ðiuo metu ástatymas leistø taikyti dvi baudþiamojo kodekso normas, t.y. 284 str. Vieðosios tvarkos paþeidimas 1 d.: Tas, kas vieðoje vietoje áþûliais veiksmais, grasinimais, patyèiomis arba vandaliðkais veiksmais demonstravo nepagarbà aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdë visuomenës rimtá ar tvarkà ir 145 str. Grasinimas nuþudyti ar sunkiai sutrikdyti þmogaus sveikatà arba þmogaus terorizavimas 2 d. Tas, kas terorizavo þmogø grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokià pavojingà gyvybei, sveikatai ar turtui veikà arba sistemingai baugino þmogø naudodamas psichinæ prievartà. Abu ðie nusikaltimai skiriasi savo objektais. Pirmuoju atveju tai nusikaltimas, nukreiptas prieð vieðàjà tvarkà ir rimtá, antruoju nusikaltimas prieð þmogaus gyvybæ ar sveikatà.
Aptikus sprogmens ar sprogstamosios medþiagos imitacijà, net ir specialistas be apþiûros ir nuodugnaus iðtyrimo negali nustatyti, ar tai tikras sprogmuo, ar tik jo imitacija. Todël yra nedelsiant imamasi eilës organizaciniø taktiniø veiksmø, reikalaujanèiø dideliø materialiniø sànaudø, policijos ir kitø specialiøjø pajëgø panaudojimo. To pasëkoje sutrinka visuomenës rimtis ar tvarka. Stabdomas normalus ámoniø, ástaigø darbas ir t.t. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2005 m. birþelio 14 d. Nutartyje dël V. M. kasacinio skundo pateikë toká aiðkinimà Vieðosios tvarkos paþeidimas, numatytas BK 284 str. 1 d. turi pasireikðti bent vienu bûdu áþûliais veiksmais, grasinimais, patyèiomis arba vandaliðkais veiksmais ir sukelti pasekmes - visuomeninës rimties arba tvarkos sutrikdymà. Visuomeninës rimties sutrikdymà gali rodyti tai, kad prieð asmená buvo panaudotas fizinis smurtas, þmonëms sukeltas didelis iðgàstis ar kilo sumaiðtis, kad buvo nutrauktas þmoniø darbas, poilsis ar þmonëms skirtas renginys, kad buvo padaryta þymi materialinë þala, sustabdytas eismas ir pan.
Asmens, padedanèio sprogmenis ar sprogstamøjø medþiagø imitacijà vieðoje, gausiai þmoniø lankomoje vietoje, elgesys pasiþymi áþûlumu, nesiskaitymu su vieðàja tvarka, þmoniø ramybe ir saugumu, o kai kuriais atvejais ir grasina konkreèiam þmogui ar grupei þmoniø, apjungtø pagal ávairius poþymius (profesinë priklausomybë, bûvimas konkreèioje vietoje ir pan.).
Antroji norma, t.y. BK 145 str. 2 d . taikytina tada, kai terorizuojamas konkretus þmogus, kai grasinama já susprogdinti ir kai nukentëjusysis tiki, kad tokie veiksmai jo atþvilgiu bus padaryti. Ðiuo atveju visiðkai nesvarbu, ar sprogmuo (sprogstamoji medþiaga) buvo tikri, ar tai buvo tik jø imitacija, ar nusikaltëlis demonstravo juos nukentëjusiajam, ar nukentëjusysis juos surado prie savo durø, automobilyje ar kur kitur. Baudþiamosios teisës teorijoje, teismø praktikoje susiklostë nuomonë, kad grasinimas bûtinai turi bûti iðreikðtas þodþiais ar tiesiogiai prieð nukentëjusájá nukreiptais veiksmais. Taip Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus kolegija baudþiamojoje byloje Nr. 2K-408/2005 paaiðkino, kad ... grasinimas tuoj pat panaudoti fiziná smurtà gali bûti iðreiðkiamas þodþiais, veiksmais demonstruojant peilá ar kità áranká, bauginanèiais gestais. Grasinimas turi bûti realus egzistuoti objektyviai, o ne nukentëjusiojo suvokime.
Neabejotina, kad þmogus, radæs prie savo namo durø sprogmená ar jo imitacijà (kuriuos jis, kaip ne specialistas, vargu ar atskirs), tikrai priims tai kaip grasinimà jo ar jo artimøjø gyvybei ar sveikatai. Toks grasinimas bus objektyvus, egzistuojantis tikrovëje sprogmenø ar jø imitacijos pavidalu. Juolab kad Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus kolegija kasacinëje byloje Nr. 2K-76/2001 paaiðkino, kad ...Grasinimas pasireiðkia poveikiu nukentëjusiojo psichikai. Jis gali bûti iðreiðkiamas þodþiais ar veiksmais, tame tarpe konkliudentiniais veiksmais. Jis gali bûti atviras ir apibrëþtas, bet gali bûti uþmaskuotas ar neapibrëþtas.. Sprogmens ar jo imitacijos padëjimas prie namo ar kitokiø durø yra neginèytinas veiksmas.
Tokia situacija kelia minëtos veikos, kaip savarankiðko kvalifikuoto nusikaltimo, kriminalizavimo klausimà.
Baudþiamasis ástatymas grieþtai reglamentuoja tokias nusikalstamas veikas, kaip teroro aktas (BK 250 str.), sprogmenø panaudojimas riauðiø metu (BK 283 str. 2 d.), dalyvavimas sprogmenimis ar sprogstamosiomis medþiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str. 2 d.), neteisëtas disponavimas sprogstamosiomis medþiagomis (BK 253 str.), sprogstamøjø medþiagø pagrobimas (BK 254 str.), þmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti (BK 145 str. 2 d.).
Kadangi ásigyti gamyklinius sprogmenis ar pasigaminti savadarbes sprogstamàsias medþiagas yra ganëtinai sudëtinga ir tai susieta su rizika bûti nubaustam, gali atsirasti asmenø, kurie ágyvendindami savo nusikalstamas uþmaèias, mëgins pasigaminti sprogmenø ar sprogstamøjø medþiagø muliaþus (toliau imitacijas) ir po to jais ávairiais bûdais pasinaudoti.
Manytume, kad pati tokiø imitaciniø medþiagø gamyba, jø laikymas ar realizavimas gal ir nesudaro savarankiðko nusikaltimo, bet kiekvienu konkreèiu atveju jie turi bûti nagrinëjami nusikaltimo bendrininkavimo ir nusikaltimo stadijø aspektais. Kas kita, kai tokia sprogmens ar sprogstamosios medþiagos imitacija paliekama vieðoje, gausiai lankomoje vietoje, ávairiø renginiø metu, ástaigose ar gyvenamuosiuose namuose. Ið pirmo þvilgsnio galëtø atrodyti, kad tokia veika nesudaro savarankiðko nusikaltimo ar nëra kriminalizuota, taèiau taip nëra. Ji turi visus nusikaltimo poþymius ir sudaro savarankiðkà nusikaltimà. Tai, kad tokiø nusikaltimø praktikoje dar beveik nebuvo arba apie tai vieðai neskelbiama, neprivertë susimastyti ástatymø leidëjo apie specialiosios normos atsiradimo bûtinumà. Ðiuo metu ástatymas leistø taikyti dvi baudþiamojo kodekso normas, t.y. 284 str. Vieðosios tvarkos paþeidimas 1 d.: Tas, kas vieðoje vietoje áþûliais veiksmais, grasinimais, patyèiomis arba vandaliðkais veiksmais demonstravo nepagarbà aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdë visuomenës rimtá ar tvarkà ir 145 str. Grasinimas nuþudyti ar sunkiai sutrikdyti þmogaus sveikatà arba þmogaus terorizavimas 2 d. Tas, kas terorizavo þmogø grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokià pavojingà gyvybei, sveikatai ar turtui veikà arba sistemingai baugino þmogø naudodamas psichinæ prievartà. Abu ðie nusikaltimai skiriasi savo objektais. Pirmuoju atveju tai nusikaltimas, nukreiptas prieð vieðàjà tvarkà ir rimtá, antruoju nusikaltimas prieð þmogaus gyvybæ ar sveikatà.
Aptikus sprogmens ar sprogstamosios medþiagos imitacijà, net ir specialistas be apþiûros ir nuodugnaus iðtyrimo negali nustatyti, ar tai tikras sprogmuo, ar tik jo imitacija. Todël yra nedelsiant imamasi eilës organizaciniø taktiniø veiksmø, reikalaujanèiø dideliø materialiniø sànaudø, policijos ir kitø specialiøjø pajëgø panaudojimo. To pasëkoje sutrinka visuomenës rimtis ar tvarka. Stabdomas normalus ámoniø, ástaigø darbas ir t.t. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2005 m. birþelio 14 d. Nutartyje dël V. M. kasacinio skundo pateikë toká aiðkinimà Vieðosios tvarkos paþeidimas, numatytas BK 284 str. 1 d. turi pasireikðti bent vienu bûdu áþûliais veiksmais, grasinimais, patyèiomis arba vandaliðkais veiksmais ir sukelti pasekmes - visuomeninës rimties arba tvarkos sutrikdymà. Visuomeninës rimties sutrikdymà gali rodyti tai, kad prieð asmená buvo panaudotas fizinis smurtas, þmonëms sukeltas didelis iðgàstis ar kilo sumaiðtis, kad buvo nutrauktas þmoniø darbas, poilsis ar þmonëms skirtas renginys, kad buvo padaryta þymi materialinë þala, sustabdytas eismas ir pan.
Asmens, padedanèio sprogmenis ar sprogstamøjø medþiagø imitacijà vieðoje, gausiai þmoniø lankomoje vietoje, elgesys pasiþymi áþûlumu, nesiskaitymu su vieðàja tvarka, þmoniø ramybe ir saugumu, o kai kuriais atvejais ir grasina konkreèiam þmogui ar grupei þmoniø, apjungtø pagal ávairius poþymius (profesinë priklausomybë, bûvimas konkreèioje vietoje ir pan.).
Antroji norma, t.y. BK 145 str. 2 d . taikytina tada, kai terorizuojamas konkretus þmogus, kai grasinama já susprogdinti ir kai nukentëjusysis tiki, kad tokie veiksmai jo atþvilgiu bus padaryti. Ðiuo atveju visiðkai nesvarbu, ar sprogmuo (sprogstamoji medþiaga) buvo tikri, ar tai buvo tik jø imitacija, ar nusikaltëlis demonstravo juos nukentëjusiajam, ar nukentëjusysis juos surado prie savo durø, automobilyje ar kur kitur. Baudþiamosios teisës teorijoje, teismø praktikoje susiklostë nuomonë, kad grasinimas bûtinai turi bûti iðreikðtas þodþiais ar tiesiogiai prieð nukentëjusájá nukreiptais veiksmais. Taip Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus kolegija baudþiamojoje byloje Nr. 2K-408/2005 paaiðkino, kad ... grasinimas tuoj pat panaudoti fiziná smurtà gali bûti iðreiðkiamas þodþiais, veiksmais demonstruojant peilá ar kità áranká, bauginanèiais gestais. Grasinimas turi bûti realus egzistuoti objektyviai, o ne nukentëjusiojo suvokime.
Neabejotina, kad þmogus, radæs prie savo namo durø sprogmená ar jo imitacijà (kuriuos jis, kaip ne specialistas, vargu ar atskirs), tikrai priims tai kaip grasinimà jo ar jo artimøjø gyvybei ar sveikatai. Toks grasinimas bus objektyvus, egzistuojantis tikrovëje sprogmenø ar jø imitacijos pavidalu. Juolab kad Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo baudþiamøjø bylø skyriaus kolegija kasacinëje byloje Nr. 2K-76/2001 paaiðkino, kad ...Grasinimas pasireiðkia poveikiu nukentëjusiojo psichikai. Jis gali bûti iðreiðkiamas þodþiais ar veiksmais, tame tarpe konkliudentiniais veiksmais. Jis gali bûti atviras ir apibrëþtas, bet gali bûti uþmaskuotas ar neapibrëþtas.. Sprogmens ar jo imitacijos padëjimas prie namo ar kitokiø durø yra neginèytinas veiksmas.
Tokia situacija kelia minëtos veikos, kaip savarankiðko kvalifikuoto nusikaltimo, kriminalizavimo klausimà.