Teisininko profesija jungtinĆ«s Europos kraĆ°tuose jau kelis deĆ°imtmeĆØius yra permanentiniĆø permainĆø bĆ»senoje. PamaĆ¾u keiĆØiasi teisĆ«s pareigĆø atlikimo stereotipas teisininko profesijoje (Lenkijoje turinti atitikmenĆ� advokato ir juriskonsulto (teisĆ«s patarĆ«jo) profesijai), iki Ć°iol pirmiausia suprastas kaip teisinĆ«s pagalbos teikimas laisvĆø teisĆ«s profesijĆø rĆ«muose esant ypatingajam teisĆ«s statusui. Tos permainos pirmiausia lieĆØia teisĆ«s profesijas Europos BendrijĆø valstybĆ«se narĆ«se ir yra susijƦ su bendra vidaus rinka; maĆ¾iau jos priklauso toms valstybĆ«ms, kurios kontaktuoja su Bendrijomis, tame tarpe Lenkija. Ć�vertinus prisijungimo proceso iĆ°kilimĆ  bei tikrai netolimo tĆø valstybiĆø Bendrijos narystĆ«s statuso gavimĆ , ĆØia iki Ć°iol gyvavusiĆø stereotipĆø profesinio teisininko vaidmens permainĆø perspektyva atrodo neiĆ°vengiama.

Tos permainos pirmiausiai lieĆØia savĆ jĆ  Ā“desakralizacijĆ Ā” teisininko profesijoje. Tas procesas priklauso profesinei teisininko vaidmens charakteristikai kaip paslaugos davĆ«jo, dovanojanĆØio (aukojanĆØio) savo teisines paslaugas teisiniĆø paslaugĆø rinkoje kaip dalĆ� Europos Bendrijos (toliau tekste - EB) vidaus rinkos. Lenkijos korporaciniĆø advokatĆø ir teisĆ«s patarĆ«jĆø Ć�statymĆø novelizacija, apie kuriĆ  toliau dar bus kalbama, sukĆ»rĆ« Ć�statyminius pagrindus ir taisykles uĆ¾sienio teisininkĆø priĆ«jimui Ć� mĆ»sĆø teisiniĆø paslaugĆø rinkĆ  laikotarpyje, prieĆ° Lenkijai tampant Europos BendrijĆø ir Europos SĆ jungos nare (toliau tekste - ES). Kitas ruoĆ°iamas Ć�statymas dĆ«l uĆ¾sienio teisininkĆø teisinĆ«s pagalbos teikimo Lenkijos Respublikoje turi reguliuoti visas uĆ¾sienio teisininkĆø profesinĆ«s veiklos atlikimo problemas, pagrinde jau po Lenkijos narystĆ«s ES. Taigi jis turi visiĆ°kai atitikti esanĆØius iki Ć°iolei ES Ć�statymĆø leidimus, lieĆØianĆØius teisininkĆø teisiniĆø paslaugĆø teikimĆ  ES teritorijoje, o taip pat bendruosius reguliavimus, lieĆØianĆØius EB vidaus rinkĆ .

SusidĆ»rimas tarp iki Ć°iol gyvavusiĆø stereotipĆø teisininko profesinio vaidmens ir reikalavimais teisiniĆø paslaugĆø teikimĆø EB vidaus rinkoje veda prie eiliniĆø reiĆ°kiniĆø ir procesĆø, neĆ¾inomĆø iki Ć°iol teisininkĆø profesinĆ«s veiklos atlikimo apraĆ°ymams (tokiĆø, kaip pastovios teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo kaip sumanymo vedimo rinkoje (undertaking) traktavimas, pasitvarkymas teikiamĆø teisininkais paslaugĆø paklausos ir pasiĆ»los pusiausvyros taisykliĆø bei konkurencijos teise, teisininko profesinĆ«s veiklos efektyvumo priklausomumas nuo teisiniĆø paslaugĆø marketingo ir t.t.).

Naujos tendencijos sukelia suprantamĆ  pasiprieĆ°inimĆ  tarp dalies profesiniĆø teisininkĆø korporacijĆø, traktuojanĆØiĆø jas kaip mirtinĆ  grĆ«smƦ jĆø profesiniams interesams. TaĆØiau likusi dalis pagrindĆ¾ia bĆ»tinĆø pagrindiniĆø principĆø ir sĆ lygĆø teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo pakeitimĆ , apimanĆØiĆø dominuojanĆØiĆø vertybiĆø redefinicijas ir tikslĆø profesiniĆø teisininkĆø korporacijoje atskiruose valstybĆ«se ES narĆ«se, naujas profesinio atlikimo principĆø suvokimas (teisiniĆø pagrindĆø ir organizaciniĆø-teisiniĆø formĆø teisininkĆø profesinĆ«s veiklos teikimo bei profesinĆ«s deontologijos) bei teisiniĆø korporacijĆø organizacijos ir veikimo principĆø.

Kitoje Ć°io darbo dalyje bus pateiktos atrinktos teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo problemos Lenkijoje aktualiĆø permainĆø tendencijĆø teisininko profesijos atlikimo fone EB vidaus rinkos teritorijoje. Taigi bus: glausta galiojanĆØiĆø Lenkijoje advokato ir teisĆ«s patarĆ«jo profesijos atlikimo Ć�statyminiĆø principĆø reguliavimo charakteristika, permainĆø, gautĆø remiantis EĆ›B (Europos Ć›kio Bendrijos) bei EB direktyvomis dĆ«l teisininkĆø profesinĆ«s veiklos atlikimo palengvinimo EB vidaus rinkos teritorijoje (iki 90 metĆø.: bendros rinkos), o taip pat dĆ«l profesinĆ«s kvalifikacijos ir diplomĆø pripaĆ¾inimo. Atskiras dĆ«mesys bus atkreiptas Ć� teisininko profesinio atlikimo darbo santykiĆø pagrindĆ , o taip pat Ć� teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimĆ  firmoje, turinĆØioje keletĆ  partneriĆø, su teisininkĆø dalyvavimu bei kai kuriĆø kitĆø profesiniĆø korporacijĆø atstovais (tame bĆ»tent ekspertĆø kontrolieriĆø, buhalteriĆø ir mokesĆØiĆø patarĆ«jĆø).

II. Pagal Lenkijoje galiojantĆ� advokato bei teisĆ«s patarĆ«jo profesijos Ć�statyminĆ� reguliavimĆ , teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo esmĆ« yra teisinĆ«s pagalbos teikimas, kuris detaliau apima teisiniĆø patarimĆø, nuomoniĆø suteikimĆ  ir teisiniĆø aktĆø projektĆø sudarymĆ  bei atstovavimĆ  teismuose ir Ć�staigose (apimanĆØio teisinĆ� ir procesinĆ� pavadavimĆ  (gynimĆ )). ¹ TeisinĆ«s pagalbos daiktinĆ« apimtis nebuvo Ć�statymiĆ°kai apibrĆ«Ć¾ta nei per iĆ°samĆø profesinĆ«s veiklos teikiamĆø ypatingĆø teisinĆ«s pagalbos iĆ°skaiĆØiavimĆ , nei per teisinĆ«s pagalbos sintetinƦ charakteristikĆ . IĆ°skyrus nurodytĆ  aukĆ°ĆØiau profesinƦ veiklĆ , galiojanĆØios profesinĆ«s etikos taisyklĆ«s prideda dar iĆ°aiĆ°kinimus prie galiojanĆØiĆø teisĆ«s patarĆ«jĆø taisykliĆø turiniĆø, teisinĆ«s informacijos suteikimĆ  darbdavio, pas kurĆ� teisĆ«s patarĆ«jas yra Ć�darbintas, darbuotojams bei Ć�monĆ«s vadovo informavimĆ , kuriam teisĆ«s patarĆ«jas teikia teisinƦ pagalbĆ , dĆ«l ryĆ°kiĆø ar besikartojanĆØiĆø teisĆ«s paĆ¾eidimĆø toje Ć�monĆ«je.²

TeisĆ«s patarĆ«jo profesinĆ«s aplinkos korporacinio Ć�statymo pagrindinĆ« novelizacija atlikta 1997 m. geguĆ¾Ć«s 22 d. Ć�statymu ir reiĆ°kĆ« jĆø profesinĆ«s veiklos nustatymĆ  teisinĆ«s pagalbos sĆ voka (apibĆ»dinamu tuomet terminu Ā“teisinis aptarnavimasĀ”), sĆ lygojanĆØia ankstesnƦ teisinƦ bĆ»klƦ vien tik advokatams. TeisĆ«s patarĆ«jo profesija, iki Ć°iol atliekama tik kaip darbo santykiai, tai pat tapo laisva profesija su advokato profesijai prilygintu statusu. Vis dĆ«lto advokato korporacinis Ć�statymas draudĆ¾ia advokatams atlikti profesijĆ  tuo paĆØiu laiku esant darbo santykiuose (4 str. 1 d. 1 p.), o teisĆ«s patarĆ«jĆø korporacinis Ć�statymas aiĆ°kiai leidĆ¾ia tokiĆ  galimybƦ (8 str.), nors iĆ°braukia galimybƦ pasilikti darbo santykiuose tais atvejais kai teisinĆ« pagalba teikiama fiziniams asmenims. Tas Ć�statymas davĆ« teisĆ«s patarĆ«jams galimybƦ teikti teisinƦ pagalbĆ  Ć»kiniams subjektams, organizaciniams vienetams bei fiziniams asmenims, vis dĆ«lto iĆ°skyrus Ć°eimos, globos ir baudĆ¾iamuosius santykius. Juriskonsultai gali bĆ»ti Ć�galiotojo kaltintojo ir civilinio ieĆ°kovo atstovais baudĆ¾iamajame procese, jeigu tai yra Ć�monĆ«s arba valstybinĆ«s ar visuomeninĆ«s institucijos. Taip pat gali bĆ»ti nukentĆ«jusios Ć�monĆ«s Ć�galiotiniu, o taip pat kaip tarpininko Ć�galiotiniu ir subjekto, patraukto pagalbinĆ«n atsakomybĆ«n, baudĆ¾iamosiose finansinĆ«se bylose. Juriskonsultai taip pat gali bĆ»ti kasatoriais AukĆ°ĆØiausiajame Teisme, naudodamiesi advokato - teisĆ«s patarĆ«jo kasacinio skundo sudarymo ir pateikimo taisyklĆ«mis.

AukĆ°ĆØiau atlikta dalykinĆ«s ir subjektinĆ«s teisinĆ«s pagalbos apimties, teikiamos advokatĆø ir juriskonsultĆø, charakteristika pagrindĆ¾ia tezƦ apie pagrindinĆ� Ć°iĆø dviejĆø profesijĆø suartĆ«jimĆ  teisiniu pagrindu, apimties bei profesinĆ«s veiklos atlikimo forma, kaip teisinĆ«s pagalbos sĆ voka, atĆ¾vilgiu. Vienas iĆ° dviejĆø likusiĆø vis dar esminiĆø skirtumĆø yra galimybĆ« teikti teisinƦ pagalbĆ  darbo santykiĆø rĆ«muose (kitas, paminĆ«tas aukĆ°ĆØiau, iĆ°skiria Ć°eimos, globos ir baudĆ¾iamuosius santykius iĆ° dalykinĆ«s teikiamos juriskonsultais teisinĆ«s pagalbos apimties). Tokia aktuali galimybĆ«, palikta juriskonsultams kompromiso rĆ«muose³ tarp dviejĆø konkuruojanĆØiĆø teisiniĆø profesiniĆø aplinkĆø, sprendĆ¾iant ir stebint teisinĆ«s profesijos permainĆø kryptĆ�, valstybĆ«se, kurios priklauso EB vidaus rinkai atsiĆ¾velgiant Ć� juriskonsulto profesijos esmines sĆ lygas, teikiamĆø teisiniĆø paslaugĆø rinkos perspektyvoje.

III. Vidaus rinka apima EB valstybiĆø nariĆø teritorijoje (be valstybĆ«s sienĆø tarp atskirĆø valstybiĆø), kuriame garantuotas laisvas prekiĆø, asmenĆø, paslaugĆø ir kapitalo judĆ«jimas. Viena iĆ° esminiĆø prielaidĆø, sudaranĆØiĆø aukĆ°ĆØiau nurodytĆø teisiĆø fragmentĆ , yra verslo laisvĆ« vidaus rinkoje. Jeigu pripaĆ¾insime, kad teisiniĆø paslaugĆø teikimo veikla yra atskyra veiksmĆø grupĆ«, kuri telpa Ć� laisvo verslo rĆ«mus, tai taps aiĆ°ku, kad asmenys, teikiantys tokias paslaugas, naudojasi tiek asmenĆø, tiek paslaugĆø judĆ«jimo laisve. Tai lieĆØia tiek verslininkus (asmenis, kurie naudojasi judĆ«jimo laisve bei apsigyvenimo verslo Ć�steigimo ir vadovavimo tikslu teisiniĆø paslaugĆø teikimo pagrindu), tiek ir darbuotojus (asmenis persikelianĆØius, kad gautĆø ar tƦstĆø darbĆ  pas asmenĆ�, kuris Ć�gyvendina sumanymus priimanĆØioje valstybĆ«je.)

Pirminiais verslo laisvĆ«s subjektais yra fiziniai asmenys, o antriniais - verslininkai (bĆ»tent bendrovĆ«s) kaip iĆ°skirti organizaciniai vienetai, vedantys Ć»kinƦ veiklĆ , turĆ«dami tikslĆ , gauti pelnĆ . Subjektais, kurie naudojasi darbuotojĆø judĆ«jimo laisve, yra fiziniai asmenys. FiziniĆø asmenĆø profesijos atlikimas per savo verslo Ć�kĆ»rimĆ  bei darbo teikimas kitiems asmenims ir vadovavimas jiems priklauso teisinei apsaugai. Ta apsauga pasireiĆ°kia diskriminacijos uĆ¾draudimu atsiĆ¾velgiant Ć� pilietybƦ (tautybƦ) arba lytĆ�, organizacinĆ«s-teisinĆ«s formos profesijos atlikimo pasirinkimo laisvƦ bei visuomeninĆ«s nuomonĆ«s traktavimĆ  priimanĆØioje valstybĆ«je (tai tokios eventualios sĆ lygos ir apribojimai, kurie priklauso ir priimanĆØios valstybĆ«s pilieĆØiams).

Profesijos atlikimo, reikalaujanĆØio atskirĆø kvalifikacijĆø atĆ¾vilgiu, Europos BendrijĆø teisĆ« nustatĆ« bendrĆ  diplomĆø, liudijanĆØiĆø reikalaujamas profesines kvalifikacijas, abipusio pripaĆ¾inimo reĆ¾imĆ , o taip pat ypatingĆ jĆ� reĆ¾imĆ , kuris priklauso atskiroms profesijoms ir konkreĆØiĆø valstybiĆø reguliavimams sutinkamai su Europos Tarybos direktyvomis. Profesijos atlikimas, susidedantis iĆ° teisiniĆø paslaugĆø teikimo, sudaro ypatingĆ  vidaus rinkos dalĆ� ir sutinkamai su tuo priklauso ypatingajam reĀ˛imui.

PirmĆø bendrĆø teisiniĆø paslaugĆø atlikimo reguliavimu buvo 1977 m. kovo 22 dienos Tarybos Direktyva nr. 77/249, dĆ«l palengvinimo efektyviai realizuoti Ć�moniĆø Ć�kĆ»rimo ir veiklos laisvƦ, kur teisinĆ«s profesijas atlieka asmenys iĆ° valstybiĆø-nariĆø. Vis dĆ«lto Ć°i Direktyva nebuvo Ć�diegta valstybĆ«se-narĆ«se Ć°alies teisĆ«s sistemose tokiu bĆ»du, kad teisininkai galĆ«tĆø vykdyti profesinƦ veiklĆ . Tik tai dalis valstybiĆø-nariĆø apsisprendĆ« dĆ«l reguliacijos, kuri leistĆø pilnai realizuoti visuomeninĆ«s nuomonĆ«s principĆø traktavimĆ , Ć�vedimo. Taigi teisiniĆø paslaugĆø rinka priĆ«jo prie teisininkĆø teisinĆ«s situacijos diferenciacijos, o to pasĆ«koje prie konkurencijos deformavimo bei tikrĆø neaiĆ°kumĆø tarp teisininkĆø iĆ° Ć�vairiĆø valstybiĆø nariĆø iĆ°kilimo. EsminƦ Ć�takĆ  Ā“slopinantĀ” Direktyvos veikimĆ  darĆ« Ć°alies teisininkĆø profesinĆ«s korporacijos, siekianĆØios Ć°alies teisininkĆø monopolio iĆ°saugojimo Ć°alies teisiniĆø paslaugĆø rinkoje.

Esant tokiai situacijai pripaĆ¾inta, kad reikalinga nauja direktyva, kuri bĆ»tĆø skirta valstybĆ«ms-narĆ«ms, Ć�pareigojant jas bĆ»tinĆø Ć�statymĆø ir taisykliĆø leidimu vykdant ne vĆ«liau, kaip 2000 m. kovo 14 d., 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva nr. 98/5 lieĆØia palengvinimĆ  atliekant teisininko profesijĆ , kaip nuolatinƦ veiklĆ  valstybĆ«je narĆ«je kitaip, negu toje, kurioje buvo suteikta profesinĆ« kvalifikacija. Ji yra atskirame vidaus rinkos normatyviniame profesinĆ«s veiklos atlikimo reguliavimo reĆ¾ime. Direktyvos preambulĆ«je apibĆ»dinama, kad teisinĆ«s profesijos, kurias atlieka fiziniai asmenys iĆ° bet kurios valstybĆ«s-narĆ«s priimanĆØioje valstybĆ«je, kaip bendrovĆ« savo sumanymo pavidale, taip ir Ć�darbinimo pagrindu, priklauso asmenĆø ir paslaugĆø judĆ«jimo laisvei tautos reguliavimo pagrindu, sutinkamai su bendra teise.

AukĆ°ĆØiau minĆ«ta Direktyva remiasi visuomeniniu reguliavimu, kuris lieĆØia profesinĆ«s kvalifikacijos pripaĆ¾inimĆ , bĆ»tinĆ  teisininko profesijos atlikimui. ProfesinĆ«s kvalifikacijos pripaĆ¾inimo pagrindĆ  sudaro 1988 m. gruodĆ¾io 21 d. Europos Tarybos Direktyva nr. 89/48. Tos direktyvos pagrindu teisininkas, kuris gavo pilnĆ  profesinƦ kvalifikacijĆ , reikalaujamĆ  valstybĆ«s, iĆ° kurios jis kilo, teisĆ«s, gali reikalauti profesinio diplomo pripaĆ¾inimo priimanĆØioje valstybĆ«je tuo tikslu, kad toje Ć°alyje vykdys teisinƦ profesijĆ  turĆ«damas profesinĆ� laipsnĆ�, suteiktĆ  valstybĆ«s, iĆ° kurios jis atvyko. Atitinkama kvalifikacijĆø Ć�rodinĆ«jimo pareiga nenustatyta tiems teisininkams, kurie atlikinĆ«jo efektyviĆ  ir reguliariĆ  praktikĆ  priimanĆØioje valstybĆ«je tos valstybĆ«s teisĆ«s apimtimi ir ne maĆ¾iau trijĆø metĆø; tokios praktikos atlikimo faktĆ  turi liudyti atitinkamas dokumentas - Direktyvos nr. 98/5, 10 str.

Direktyva nr. 98/5 leidĆ¾ia teisininko profesijos atlikimĆ , nustatytĆ  1 str. 2 d. e punkte, kaip organizacinĆ� vienetĆ , turintĆ� arba neturintĆ� juridinio asmens statusĆ  ir Ć�kurtĆ  sutinkamai su valstybĆ«s narĆ«s teise, kurios rĆ«muose teisininkai atlieka savo profesinƦ veiklĆ  bendrai arba po bendru pavadinimu. Jeigu toks sugrupavimas veikia ne tik valstybĆ«je, kurioje atsirado, bet ir kitose Europos Bendrijos valstybĆ«se narĆ«se, tai priimanti valstybĆ« gali reikalauti, kad grupĆ« turĆ«tĆø ir paminĆ«jimĆ  apie teisĆ«s formĆ  bei visĆø grupĆ«s nariĆø, praktikuojanĆØiĆø toje priimanĆØioje valstybĆ«je, pavardes.

IĆ° Europos Bendrijos valstybiĆø nariĆø atvykstantiems teisininkams sukuriama galimybĆ« nuolatos atlikti teisinƦ profesijĆ  (kaip per prisijungimĆ  prie teisinĆ«s profesinĆ«s korporacijos priimanĆØioje valstybĆ«je, taip ir profesijos atlikimas, turint profesinĆ� laipsnĆ� suteiktĆ  valstybĆ«s iĆ° kurios jis atvyko), kaip ir skubĆø ar periodiĆ°kĆ  teisiniĆø paslaugĆø teikimĆ  priimanĆØioje valstybĆ«je profesinio laipsnio suteikto valstybĆ«je, iĆ° kurios jis atvyko, pagrindu, yra pagrĆ�stas teisiniĆø paslaugĆø gavĆ«jĆø, ieĆ°kanĆØiĆø teisiniĆø patarimĆø vidaus rinkoje, bĆ»tinumu ir bĆ»tent atliekant tarpvalstybinius sandĆ«rius. Teisininkai, besinaudojantys asmenĆø ir paslaugĆø judĆ«jimo laisve, turi pasiduoti atitinkamai priimanĆØios valstybĆ«s valdĆ¾ios organĆø registracijai (iĆ° teisiniĆø profesijĆø korporacijos valdĆ¾ios organĆø taisykliĆø). AtskirĆø taisykliĆø ir registracijos tvarkos nustatymas priklauso priimanĆØios valstybĆ«s kompetencijai, vis dĆ«lto jis turi atitikti Direktyvos nr. 98/5 nutarimĆ  bei tautinio traktavimo taisykles.

Direktyva Ć�veda teisininko, turinĆØio profesinĆ� laipsnĆ� suteiktĆ  valstybĆ«s iĆ° kurios jis atvyko, profesinĆ«s veiklos atlikimo taisykles. Tos veiklos apimtis iĆ° esmĆ«s yra identiĆ°ka praktikuojanĆØiĆø teisininkĆø, turinĆØiĆø profesinĆ� Ā“relevantinĆ�Ā” laipsnĆ�, naudojamĆ  priimanĆØioje valstybĆ«je, apimĆØiai (Direktyvos 5 str. 2 d.). KonkreĆØios valstybĆ«s-narĆ«s teisĆ« vis dĆ«lto gali reikalauti, kad kliento atstovavimo ar gynybos veiklos apimtis teismo procese bĆ»tĆø atliekama bendradarbiaujant su praktikuojanĆØiu teisininku, turinĆØiu profesinĆ� laipsnĆ�, naudojamĆ  priimanĆØioje valstybĆ«je ir leidimĆ  atstovauti tam tikruose valstybĆ«s teismuose.

TeisinĆ«s profesijos atlikimas priimanĆØioje valstybĆ«je priklauso kaip galiojanĆØiom valstybĆ«je, iĆ° kurios atvyko, profesijos atlikimo taisyklĆ«ms, taip ir atitinkamiems veiklos atlikimo profesinĆ«ms taisyklĆ«ms, galiojanĆØioms priimanĆØioje valstybĆ«je. IĆ°skirtinai tos taisyklĆ«s gali pridĆ«ti draudimo nuo civilinĆ«s atsakomybĆ«s pareigĆ  uĆ¾ atliktus profesinĆ«s veiklos rezultatus tokia apimtimi, kokia priklauso ir teisininkams, atliekantiems profesijĆ , turintiems priimtĆ  profesinĆ� statusĆ  priimamoje valstybĆ«je.

OrganizacinĆ«s-teisinĆ«s formos profesinĆ«s veiklos atlikimo pasirinkimas priklauso teisininkams. Sutinkamai su Direktyvos nr. 98/5 8, str. teisininkas, uĆ¾registruotas priimanĆØioje valstybĆ«je, turintis profesinĆ� laipsnĆ�, suteiktĆ  valstybĆ«s, iĆ° kurios jis atvyko, gali praktikuoti ne tik laisvos profesijos ribose, bet taip pat ir Ć�darbinimo pagrindu kito teisininko Ć�monĆ«je; dalyvaujant teisininkĆø draugijos (bendrovĆ«s), privaĆØios ar personalinĆ«s Ć�monĆ«s rĆ«muose. Bet kuriuo atveju atliekama profesinĆ«s veiklos apimtis Ć�darbinto teisininko yra nustatyta atitinkamomis reguliacijomis, galiojanĆØiomis priimanĆØioje valstybĆ«je; visuomenĆ«s nuomonĆ« turi pagrindinƦ reikĆ°mƦ, kuri daro neĆ�manomĆ  tos veiklos ribojimĆ  palyginus su praktikuojanĆØiĆø teisininkĆø, turinĆØiĆø profesinĆ� laipsnĆ�, suteiktĆ  valstybĆ«s iĆ° kurios jis atvyko, veiklos apimtimi.

IV. Teikdami paslaugas teisininkai yra pavaldĆ»s Europos konkurencijos teisĆ«s dĆ«sniams. Europos konkurencijos teisĆ«s pagrindĆ  sudaro sutarĆØiĆø teisĆ«s dĆ«sniai. ⁴ Nors konkurencijos teisĆ«s pagrindai jau buvo Romos Sutartyje (1957 m.), bent per pirmus keliasdeĆ°imt Europos SĆ jungos gyvavimo metĆø jie nebuvo siejami su Ā“maĆ¾aĀ” teisine praktika, kuri rĆ«mĆ«si individualiĆø teisiniĆø paslaugĆø teikimu.TeisinĆ«s profesijos priklausomybĆ« nuo konkurencijos teisĆ«s tapo suprantamu ir neabĆ«jotinu dalyku tik 90 metais, susijusiais su dinamiĆ°ku dideliĆø Europos teisiniĆø firmĆø vystymĆøsi, kurtu amerikos firmĆø pavyzdĆ¾iu. Tai per keletĆ  metĆø iĆ° esmĆ«s pakeitĆ« teisinƦ praktikĆ  ir profesinĆ«s etikos taisykles. Daugelio teisĆ«s mokslo atstovĆø, tyrinĆ«janĆØiĆø teisines profesijas, nuomone, Ć°ie pakeitimai dabar sukelia ir ateityje sukels XXI am. teisinĆ«s profesijos redefinicijĆ . ⁵

EkonominĆ« rinka, kuri remiasi laisva konkurencija ir efektyvia atsargĆø ir pelno alokacija, sudaro fundamentalĆø Europos SĆ jungos pagrindĆ  (Sutarties 98 str. ir 105[1]). Konkurencijos teisĆ« sukonstruota remiantis lygiomis visĆø rinkos dalyviĆø galimybĆ«mis. Ć�i prielaida yra susijusi su teisiniĆø paslaugĆø rinka kaip vidaus rinkos dalimi. Iki Ć°iol ji nesurado aiĆ°kaus atspindĆ¾io poĆ�statyminĆ«se Europos SĆ jungos teisĆ«s normose, bet Ć°iuo klausimu yra Generalinio Advokato nuomonĆ« apie Europos Teisingumo Tribunolo bylas (tekste toliau ETT), ⁶.

Teikiant teisines paslaugas, teisinikams yra draudĆ¾iami praktikos suderinimai ir susitarimai, kurie gali riboti konkurencijĆ  rinkoje, draudĆ¾iamas piktnaudĆ¾iavimas dominuojanĆØia pozicija ir koncentracijos kontrole.TeisininkĆø priklausomybĆ« nuo konkurencijos teisĆ«s neprieĆ°tarauja jĆø pagrindiniam visuomenĆ«s vaidmeniui- jungiamoji grandis tarp visuomenĆ«s ir teisingumo Ć�vykdymo- remiantis tuo, kad kiekvienas turi teisƦ kreiptis Ć� teismĆ . TradiciĆ°kai, teisininkĆø profesija remiasi nepriklausomybĆ«s vertingumu, visuomenĆ«s pasitikĆ«jimu, lojalumu klientams ir profesijos paslaptimi, o taip pat vieĆ°ai garantuojamu profesionalumu teikiant teisines paslaugas.

TeisinĆ«s profesijos reguliacijos savotiĆ°kumu kaip nepriklausomos, bet veikianĆØios ekonominĆ«s rinkos ribose, bĆ»tina apibrĆ«Ć¾ti equilibrium tarp ekonominiĆø kiekvieno Ć°ios korporacijos nario interesĆø ir konkurencijos teisininiĆø paslaugĆø rinkoje bei klientĆø vertybiĆø apsaugos (remiantis kardinalia teisinĆ«s valstybĆ«s taisykle, kad kiekvienas turi teisƦ kreiptis Ć� teismĆ ),bei visuomenĆ«s interesu. TaĆØiau negalima motyvuoti visuomenĆ«s interesu bandymus paĆ°alinti teisines paslaugas iĆ° Europos konkurencijos teisĆ«s, ir to pasekoje, monopolizuoti teisiniĆø paslaugĆø rinkĆ  ir nesĆ Ć¾iningĆø praktikĆø rinkĆ .

Teikiant teisines paslaugas teisiniĆø paslaugĆø rinkoje, teisininkai Ć�kĆ»rĆ« Ć�mones (undertakings), reguliojamas europos konkurencijos teisĆ«s normomis.Kyla klausimas, ar profesionali teisininkĆø korporacija (Bar) yra Ć�moniĆø asociacija (association of undertakings) remiantis Europos SĆ jungos sutarties 81[1] str. PozityviĆø atsakymĆø atveju, reikia pripaĆ¾inti, kad teisinius korporacijos sprendimus kontroliuoja ir stebi nacionaliniai konkurencijos apsaugos organai, remdamiesi nacionaline konkurencijos teise ir Europos Konkurencijos teise. Iki Ć°iol teisiniĆø korporacijĆø veikla nebuvo diskutuotina Europos organĆø ir teismĆø, atsakingĆø uĆ¾ konkurencijos teisĆ«s laikymĆ si. Tokie sprendimai yra ir kitĆø laisvĆø profesiniĆø korporacijĆø atĆ¾vilgiu. ⁷

Jeigu Ć°ios laisvos profesijos korporacijos valdĆ¾ia priima sprendimĆ  apriboti priĆ«jimĆ  prie profesijos, ar kitu bĆ»du riboja konkurencijĆ  Ć°iĆø paslaugĆø rinkoje, tokie sprendimai prieĆ°tarauja Europos konkurencijos teisĆ«s normoms. Laisva profesija gali bĆ»ti teikiama pagal etikos normas, privalomas Ć°ios korporacijos nariams. Ć�ias normas priima kompetetingi korporacijos organai. Etikos normos, pagal Europos Komisijos sprendimĆ  1999 m. balandĆ¾io 7 d. dĆ«l privalomo profesinĆ«s etikos kodekso patentĆø gynĆ«jĆø dalyvavimo Europos PatentĆø Biuro ⁸ procese, turi atitikti Europos konkurencijos teisĆ«s normas. Korporacijos valdĆ¾ia nustato profesinĆ«s etikos taisykles, kurios turi minimaliai apriboti ingerencijĆ  Ć� rinkos laisves ir garantuoti Ć°ios profesijos tikslĆø realizavimĆ , bei saugoti visuomenĆ«s interesus.

Europos konkurencijos teisĆ« yra ties svarbiĆø pasikeitimĆø slenksĆØiu. ⁹ Jie apima teisines profesijas ir teisiniĆø profesijĆø korporacijas, praplĆ«ĆØia teismĆø kontrolƦ korporacijĆø veikloje ir yra stebimi Europos Komisijos ir nacionaliniĆø apsaugos konkurencijos organĆø. Ć�ie pasikeitimai susijƦ su Europos teisĆ«s reguliavimais ir yra susieti su teisĆ«s analogijos taisykle nacionalinĆ«s konkurencijos taisykliĆø teisĆ«s atĆ¾vilgiu.

PasiĆ»lytas Europos Komisijos pakeitimĆø projektas nurodo pripaĆ¾inti jurisdikcijĆ  nacionaliniams apsaugos konkurencijos organams, Europos SĆ jungos nariams ir tai apima 82 str. (tai jau buvo ankĆ°ĆØiau) ir 81 str. Ć�gyvendinimĆ . Ć�iĆø organĆø sprendimai galioja tik Ć°ios valstybĆ«s ribose, o rangovĆø sankcionavimas jĆø pagrindu vykdomas pagal galiojanĆØiĆ  valstybĆ«je teisƦ, bet atsiĆ¾velgiant Ć� Europos teisƦ ir atitikimĆ  proporcingumo taisyklei.

Tam, kad atskirti bylas, iĆ°sprƦstas nacionaliniĆø apsaugos konkurencijos organĆø remiantis valstybĆ«s konkurencijos teise nuo bylĆø, iĆ°sprestĆø remiantis Europos konkurencijos teise, projektas numato, kad Ć�moniĆø korporacijos sprendimai, nutarimai arba susitarimai (Sutarties 81 str.) gali daryti Ć�takĆ  apyvartai tarp valstybiĆø nariĆø ir Ć°iuo atveju taikoma Europos konkurencijos teisĆ«, o ne nacionalinĆ« konkurencijos teisĆ«. ¹⁰ Europos konkurencijos teisĆ«s pakeitimĆø ir papildymĆø projektas yra parengiamojoje stadijoje. Jo Ć�gyvendinimas (Europos Tarybos Ć�sakymu) reikalaus Ć�kurti nacionalinius konkurencijos organus, kurie bus kompetetingi Ć�vykdyti Sutarties 81 ir 82 str. valstybĆ«s konkurencijos teisĆ«s bylose. Ć�ie organai turĆ«s Ć�galiojimĆ  gauti informacijĆ , reikalingĆ  diagnozuoti konkurencijĆ  valstybĆ«s rinkoje ir jĆ  perduoti konkurencijos apsaugos organams kitose Europos Ć°alyse, jeigu tai bus bĆ»tina nustatant galimus Sutarties normos paĆ¾eidimus apsaugos konkurencijos organo procese. Ć�ie organai turĆ«s Ć�vykdyti- Europos Tarybos reikalavimus- patikrinti valstybĆ«s Ć�mones, remiantis Tarybos proceso tikslais. ValstybĆ«s rinkoje veikianĆØiĆø subjektĆø atĆ¾vilgiu, Taryba atlieka intervencines ir kontrolines funkcijas. Atitinkami projekto nutarimai numato Komisijos teisƦ nenauduoti Sutarties 81 str. kai kuriĆø susitarimĆø, Ć�moniĆø korporacijĆø sprendimĆø ar suderintos praktikos atĆ¾vilgiu, motivuojant Europos SĆ jungos visuomenĆ«s interesu.

V. Direktyvos Nr.98/5 8 str. numato galimybƦ dirbti teisininku pagal darbo sutartĆ� (uĆ¾ atlyginimĆ ) priklausomai nuo to, ar Ć°ios Europos valstybĆ«s teisĆ« numato tokias galimybes. NacionalinĆ« teisĆ« numato teisininkui, Ć�raĆ°ytam Ć� praktikojanĆØiĆø teisininkĆø sĆ raĆ°Ć , galimybƦ, teikti savo paslaugas ne tik individualios praktikos pagrindu, bet ir kaip teisininĆ«s Ć�monĆ«s partneriui ar Ć�sidarbinant uĆ¾ pastovĆø atlyginimĆ  ne tik individualoje kanceliarijoje, bet ir teisiniĆø paslaugĆø Ć�moneje bei kitose valstybĆ«nĆ«se ar privaĆØiose Ć�monĆ«se.

Europos vidaus rinkos ribose teisininko profesinĆ«s veiklos teikimo skalĆ« pagal darbo sutartĆ� ir uĆ¾ pastovĆø atlyginimĆ  per keletĆ  metĆø praplĆ«tĆ« dideliĆø amerikos teisiniĆø firmĆø tyrinĆ«jimĆ  ir Ć°iĆø firmĆø ekvivalentĆø atsiradimĆ  Europoje. Remiantis tuo visas Europos SĆ jungos Ć°alis galima suskirstyti Ć� dvi grupes ¹¹: Ć°alys, kur dauguma teisininkĆø, galinĆØiĆø dirbti teisininko profesijĆ , teikia teisines paslaugas pagal darbo sutartĆ� (D. Britanija,Vokietija, Olandija) ir Ć°alys,kur dominuoja individuali teisinĆ« praktika (Belgija, Liuksemburgas, Ispanija, PrancĆ»zija). Pastebima didĆ«jimo tendencija, atsiĆ¾velgiant Ć� teisininkĆø skaiĆØiĆø, dirbanĆØiĆø pagal darbo sutartĆ�, ir internacionalizavimo teisininko- darbuotojo statusĆ , susijusio su auganĆØiu teisininkĆø skaiĆØiumi, kurie naudojasi Direktyvos 98/5 8 str. nuoroda, ir kurie darbo sutarties pagrindu teikia teisines paslaugas kitoje Europos SĆ jungos valstybĆ«je, nei toje, kur buvo legalizuoti ar yra Ć�registruoti.

Teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimas pagal darbo sutartĆ� sukelia daug praktiniĆø problemĆø, susijusiĆø su nepriklausomybĆ«s iĆ°saugojimu, teikiant teisines paslaugas, profesinĆ«s atsakomybĆ«s uĆ¾ teikiamas teisines paslaugas ir su profesinĆ«s etikos taisyklĆ«mis. ¹² Jie sprendĀ˛iami Ć°alies teisinĆ«s sitemos ribose. Jau yra valstybiĆø, kuriose Ć�statymai numato galimybes pasirinkti teisinĆ«s profesinĆ«s veiklos formĆ , kaip nepriklausomĆ  profesijĆ  (self-employed lawyer) arba pagal darbo sutartĆ� (salaried lawyers) ¹³ ; ateityje galima tikĆ«tis Europos SĆ jungos teisininkĆø spaudimo, kurie atlieka teisininko profesinƦ veiklĆ  pagal darbo sutartĆ� ( t.y. salaried practice), dĆ«l Europos direktyvĆø, susijusiĆø su teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo iĆ°plĆ«timu ir krypties, harmonizuojant tĆø teisininkĆø teisinĆ� statusĆ , kaip salaried lawyers, o taip pat Ā– gali bĆ»ti- darbo Ć�statymĆø pakeitimĆø, atsiĆ¾velgiant Ć� savotiĆ°kĆ  darbo sutartĆ�, siejanĆØiĆ  teisininkĆ  su Ć�darbinimo Ć�staiga. ProfesinĆ«s teisininko etikos prievolĆ«s taikymo sritis Ā– tai pagrindinĆ« problema, kuri reikalauja sprendimo( sukonstruota teisininko profesinĆ«s veiklos, kaip nepriklausomos profesijos, atĆ¾vilgiu) ir su tuo susijusio atsakingumo uĆ¾ darbo atlikimĆ  paskirstomĆ  tarp ji teikianĆØio jo teisininko ir jo darbdavio. AtsiĆ¾velgiant Ć� tai, gali bĆ»ti reikalingas kitas profesinis teisininkĆø atsakomybĆ«s klientui, kaip teisiniĆø paslaugĆø gavĆ«jui, modelis, situacijoje, kai teisininkas, tiesiogiai teikiantis Ć°ias paslaugas, yra darbuotojas. ¹⁴

VI. Vienu iĆ° svarbesniĆø ir kartu kontroversiĆ°kĆø sprendimĆø, priimtĆø Direktyvoje 98/5, yra grupinĆ«s teisinĆ«s praktikos reguliacija. Iki Direktyvos Ć�sigaliojimo, kelios Europos SĆ jungos Ć°alys numatĆ« galimybƦ, kurti grupinĆ«s teisinĆ«s praktikos Ć�mones (tarptautinĆ«s), kur dalyvauja teisininkai ir kitĆø profesiniĆø grupiĆø atstovai. Tose Ć�monĆ«se kilo akivaizdi grĆ«smĆ« teisininkĆø nepriklausomybei. Direktyvos 11 str. nustato, kad grupinĆ« praktika gali bĆ»ti numatyta valstybĆ«je tik tada, kai tai reglamentuoja tos valstybĆ«s teisĆ«. GrupinĆ«s teisininko praktikos atlikimas susijƦs su ankĆ°ĆØiau minĆ«tu teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimu pagal darbo sutartĆ� (uĆ¾ pastovu atlyginimĆ ).

Argumentacija Ā“uĀ˛Ā” ir Ā“prieĆ°Ā” tokias grupines praktikas yra glaudĀ˛iai susijusi su natĆ»ra ir su teisininkĆø teikiamĆø paslaugĆø Europos SĆ jungos vidaus rinkoje ir profesinĆ«s veiklos ribose apimtimi. VieĆ°ai teisininkĆø aplinkos aprobuota teisiniĆø paslaugĆø sritis apima teisiniĆø patarimĆø ir nuomoniĆø teikimĆ  klientams ir klientĆø reprezentacijĆ  teismuose ar Ć�staigose. Abi teisiniĆø paslaugĆø rƻưys buvo ilgai monopolizuojamos teisininkĆø, teikianĆØiĆø nepriklausomos profesijos paslaugas. XX am. pabaiga atneĆ°Ć« pastoviĆ  ir radikaliĆ  pakeitimĆø bangĆ  teisiniĆø paslaugĆø sferoje. TeisiniĆø patarimĆø specializacija, priversta siekti teisiniĆø patarimĆø (nuomoniĆø) profesionalumo Ć�vairiĆø Ć°aliĆø teisĆ«s sistemose ir tarpautinĆ«s prekybinĆ«s teisĆ«s sandĆ»roje, privertĆ« atsirasti ir vystytis dideles teisines firmas. Ć�iĆø firmĆø veikla remiasi profesiniĆø darbuotojĆø, turinĆØiĆø atitinkamas profesines kvalifikacijas, aktyvumu. Atlikdami profesinƦ veiklĆ  firmoje ir firmai, Ć°ie darbuotojai yra pavaldĆ»s savo virĆ°ininkui. MultitautinĆ« ir daugiaprifilinĆ« teisinĆ« praktika (Multidisciplinary Partnerships - MDPs) reikalauja teisininko nepriklausomybĆ«s problemos iĆ°sprendimo atliekant teisinĆ� darbĆ , galimĆø interesĆø konflikto atveju, profesinĆ«se teisininko Ā– darbuotojo pareigose, o taip pat jo priklausymas teisininkĆø korporacijai.

Leidimas MDPs sukelia daug karĆ°tĆø diskusijĆø. ¹⁵ Apie multiprofesines firmas, kuriose dalyvauja teisininkai, svarstoma kur: teisiniĆø paslaugĆø iĆ°laidas padengia arba bendrai padengia kitĆø profesijĆø atstovai (kaip taisyklĆ«- ekspertas Ā– revizorius arba buhalteriai); o taip pat iĆ°laidos kaip ir pelnas, bei nuostoliai, susijƦ su teisiniĆø paslaugĆø teikimu yra paskirstomi tarp teisininkĆø ir kitĆø profesijĆø atstovĆø; galutinei teisinei nuomonei Ć�takĆ  turi ne tik teisininkai, bet ir kitĆø profesijĆø atstovai (juo labiau, kai teisinĆ« nuomonĆ« yra patariamĆøjĆø paslaugĆø dalimi). Lengviausia iĆ°eitis yra nacionalinĆ«s teisĆ«s draudimas teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo MDPs ribose. ¹⁶ Tai nekeiĆØia fakto, kad tokia teisininko profesinĆ«s veiklos atlikimo forma yra bĆ»tina atsiĆ¾velgiant Ć� ekonominƦ ir finansinƦ daugumos klientĆø padĆ«tĆ� teisiniĆø paslaugĆø rinkoje. Toks draudimas nusprƦstĆø blogesnƦ Europos teisininkĆø padĆ«tĆ�, dĆ«l Amerikos teisininkĆø Ć�vesto teisinio pagrindo teikti teisines paslaugas MDPs formoje, vidinĆ«je Europos SĆ jungos rinkoje arba bendru Amerikos-DidĆ¾iosios Britanijos Ć�moniĆø pavidalu. IĆ°kelta CCBE valdĆ¾ios pozicija turi generalinƦ aprobacijĆ  MDPs atĆ¾vilgiu, bet iĆ°laikant teisinĆ«s profesijos aksiologijos Ć°erdĆ� ir klientĆø interesĆø apsaugĆ . ¹⁷

VII. Dvi lenkiĆ°kos teisinĆ«s aplinkos, teikianĆØios teisinƦ pagalbĆ , yra ties esminiĆø pakeitimĆø slenksĆØiu, kuriĆø pagrindas - tai Lenkijos Ć»kio prijungimo prie Europos vidinĆ«s rinkos mechanizmo procesas. Atsiradusi situacija teisiniĆø paslaugĆø rinkoje, tapo Lenkijos teisiniĆø korporacijĆø ir teisĆ«s mokslo susidomejimo objektu. ¹⁸

Lenkijos teisininkĆø profesinĆ«s korporacijos uĆ¾ima stipriĆ  pozicijĆ  neiĆ°vengiamo teisĆ«s pagrindo pakeitimo ir teikiamos teisinĆ«s pagalbos organizacinĆ«s teisinĆ«s formos atĆ¾vilgiu. KorporacijĆø valdĆ¾ios reakcija Ć� Teisingumo Ministerijos parengtĆ  Ć�statymo projektĆ  dĆ«l uĆ¾sienio teisininkĆø teisinĆ«s pagalbos Lenkijoje teikimĆø, atspindinti keliose vietose Direktyvos 98/5 nutarimus, buvo neigiama; motyvuojant Ć°Ć� Ć�vertinimĆ  buvo remtasi valstybĆ«s teisiniĆø paslaugĆø rinkos apsaugos bĆ»tinumu nuo organizuotĆø uĆ¾sienio teisininkĆø. AnksĆØiau minĆ«tos problemos sprendimas, tai Ā“abipusiĆ°kumoĀ” taisyklĆ«s taikymas. Tuo paĆØiu, dalis advokatĆø ir aplinkos juriskonsultĆø supranta abejojimĆ  dĆ«l Ć°iĆø argumentĆø.

Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkos apsauga yra galima remiantis galiojanĆØiais Ć�statymais iki Lenkijos Ć�stojimo Ć� Europos SĆ jungĆ  ( kita problema, tai sĆ«kmingas firmĆø ir teisininkĆø pareigĆø vykdymas, numatytas patobulintame dviejĆø korporacijĆø Ć�statyme), labai sunkiai Ć�gyvendinama tapo Europos teisĆ«s taikymo teisiniĆø paslaugĆø kvalifikacijos atĆ¾vilgiu. Ć�ios paslaugos, teikiamos teisinĆ«s pagalbos ribose, kaip iĆ°skirtinĆ« aktyvios profesijos kategorija, pagal galiojanĆØias normas jos yra iĆ°brauktos iĆ° komercinĆ«s ir konkurencijos teisĆ«s. ArgumentĆø dĆ«l ribotos Ā“darbo apimtiesĀ” (Europos SĆ jungos teisininkĆø atĆ¾vilgiu) yra abipusiĆ°kumo taisyklĆ«s Ć�gyvendinimas. Tas argumentas Europos SĆ jungos teisininkĆø atĆ¾vilgiu jau dabar nĆ«ra aktualus, remiantis Europos Sutarties nutarimu; o Ć�stojus Lenkijai Ć� Europos SĆ jungĆ  jis tuo labiau nebus reikalingas.

NeiĆ°vengiamo Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkos atidarymo Ć¾inia neseniai pasiekĆ« advokatĆø aplinkĆ . Bet vietoj advokatĆø aplinkos Ā“rinkos jĆ«gosĀ” sustiprĆ«jimo, visos jĆ«gos buvo nukreiptos Ć� kovĆ  dĆ«l privilegijuotos profesinĆ«s pozicijos iĆ°laikymo. ¹⁹ 90 metai Lenkijos advokatĆ»rai buvo kovos dĆ«l teisinĆ«s pagalbos teikimo monopolizavimo ir iĆ°laikymo metai. Kada monopolio iĆ°laikymas tapo neĆ�manomas, advokatĆø korporacijos valdĆ¾ia sukoncentravo savo demĆ«sĆ� Ć� monopolio dalies iĆ°laikymĆ , kas pasiseke priimant 1997 m. Ć�statymĆ , reglamentuojantĆ� advokatĆø ir juriskonsultĆø teisinĆ� statusĆ .

DĆ«mesio koncentracija, apsaugant turĆ«tas pozicijas, sukĆ«lĆ« tai, kad uĆ¾ advokatĆ»ros valdĆ¾ios dĆ«mesio liko uĆ¾sienio teisinĆ«mis kanceliarijomis ir patariamosiomis-konsultacinĆ«mis firmomis uĆ¾valdymas teisiniĆø paslaugĆø rinkos, ekonominĆ«s apyvartos atĆ¾vilgiu ; Ć°iĆø veikianĆØiĆø Lenkijoje firmĆø teisiniu pagrindu tapo leidimai, iĆ°duoti valstybĆ«s institucijĆø ir agentĆ»rĆø pagal 1988m. gruodĆ¾io 23 d. 24 str. Ć�statymo Ā“ apie Ć»kinƦ veiklĆ Ā” ( Dz. U. Nr. 41 324 d. su pakeitimais), o vĆ«liau iĆ°duodami Ć›kio Ministrui bendradarbiaujant su uĆ¾sienio valstybĆ«mis, gavus AukĆ°ĆØiausios AdvokatĆø Tarybos ir JuriskonsultĆø Tarybos pritarimĆ . LeidimĆø iĆ°davimas (1989-91 m. be jokios abiejĆø korporacijĆø Ć�takos) motyvuodavo bĆ»tinumu, garantuoti teisinĆ� aptarnavimĆ  uĆ¾sienio Ć�monĆ«ms, kaip laukiamiems investitoriams Lenkijos rinkoje (tuo paĆØiu ir bendradarbiavimo su Lenkijos Ć�monĆ«mis uĆ¾mezgimo srityje). Ć�ie investitoriai kartu su savimi pritraukĆ« ir juos aptarnaujanĆØias teisines firmas ne tik dĆ«l to, kad jas traktavo kaip Ā“savasĀ”, bĆ«t todĆ«l, kad Lenkijos teisinĆ« aplinka negalĆ«jo sudaryti panaĆ°ios profesionalios, specializuotos konkurencijos, teikiant teisines paslaugas. Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkoje dominavo advokatai, teikiantys savo paslaugas advokatĆø grupĆ«se, Ć°ios grupĆ«s koncentravosi civilinĆ«s ir baudĆ¾iamosios teisĆ«s praktikoje.

Apie didĆ¾iĆ jĆ  grĆ«smƦ buvo susivokta tik 90-tĆø metĆø viduryje. Bet tada jau buvo per vĆ«lu radikaliai prieĆ°intis, tuo labiau, kad advokatĆø demĆ«sys buvo nukreiptas apginti advokatĆø, kaip nepriklausomos atstovĆø profesijos, pozicijas nuo 20 tĆ»kst. juriskonsultĆø minios. Ć�vesti 1997m. abiejĆø korporacijĆø Ć�statymĆø patobulinimai, numatĆ« uĆ¾sienio firmĆø statuso reguliavimĆ  Ć�pareigojant jas pritaikyti Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkoje (pritaikyti firmos struktĆ»rĆ , organizacinĆ�- teisinĆ� paslaugĆø teikimĆ , asmenĆø sudĆ«tĆ� ir veiklĆ , prieinamĆ  Lenkijos advokatams ir juriskonsultams).

AmĆ¾iaus pradĆ¾ioje teisiniĆø paslaugĆø rinkoje susidarĆ« nauja situacija. Ā“PaliaubosĀ“ tarp abiejĆø korporacijos valdĆ¾iĆø ir bĆ»tinumas bendradarbiauti pagal CCBE, privertĆ« veikti pagal bendrĆ  strategijos planĆ  prieĆ° Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkos prisijungimĆ  prie ES. Pirmi bandymai sureguliuoti bendrĆ  pozicijĆ  jau yra numatyti VyriausybĆ«s Ć�statymo projekte dĆ«l uĆ¾sienio teisininkĆø teisinĆ«s pagalbos Lenkijoje teikimo. ²⁰ Tas projektas privalo numatyti Europos SĆ jungos teisĆ«s reikalavimus, tuo paĆØiu turi atitikti DirektyvĆ  Nr.98/5. Pagrindiniu tos normos reikalavimu yra laisvas Europos SĆ jungos teisininkĆø teisiniĆø paslaugĆø tiekimas vidinĆ«je Europos rinkoje- ir tuo paĆØiu Europos rinkos reguliavimas komercinĆ«s ir konkurencijos teisĆ«mis. Siekimai kontroliuoti Lenkijos teisiniĆø paslaugĆø rinkĆ  ieĆ°kant galimybĆ«s blokuoti dideles uĆ¾sienio firmas, ir tuo paĆØiu apsaugoti teisininkĆø profesijĆ  kaip laisvĆ , uĆ¾draudĆ¾iant dirbti teisininkams pagal darbo sutartĆ�, yra pasmerktas - per ilgĆ  laiko tarpĆ  - Ć¾lugimui. SĆ«kminga konkurencija su uĆ¾sienio teisiniĆø paslaugĆø firmomis reikalauja kurti dideles firmas su advokatĆø ir juriskonsultĆø dalyvavimu, atviras uĆ¾sienio teisininkams partnerio sĆ lygomis ir kaip darbuotojams pagal darbo sutartĆ�. Ć�ie svarstymai reikalauja Ć�statyminĆ«s nuorodos, kuri leistĆø kurti multiprofesines Ć�mones. SĆ«kminga Lenkijos firmĆø su uĆ¾sienio firmomis konkurencija Europos teisiniĆø paslaugĆø rinkoje yra susieta su Lenkijos verslininkĆø, kurie Ć�eina Ć� Europos SĆ jungos vidaus rinkĆ  ir traukia su savimi juos aptarnaujanĆØias teisiniĆø paslaugĆø firmas, uĆ¾valdymu, nesantĆ»rumu.

Ā 

= = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =

¹Atitinkamai: 1.1 ir 4 str. Ć�statymas 1982 m. geguĆ¾Ć«s 26 d. - AdvokatĆ»ros teisĆ« (Dziennik Ustaw (Dz. U.) Nr. 16, d. 124 su vĆ«lesniais pakeitimais) bei 2,4,6, ir 7 str. Ć�statymo 1982 m. liepos 6 d. dĆ«l teisininkĆø (Dz. U. Nr. 19, d. 145 su vĆ«lesniais pakeitimais)

²36, 38 ir 39 str. Teisininko etikos taisyklĆ«s palyginti/pal. taip pat Z. Klatka, Ć�statymas dĆ«l teisininkĆø. Komentaras, red. C.H. Beck, VarĆ°uva 1999, 79-81 psl.

³Apie tĆ  revalizacijĆ  pal. J. Kurczewski, Ā“DviejĆø teisiniĆø profesijĆø Lenkijoje karas ir taikaĀ”, VarĆ°uvos Universiteto VisuomeniniĆø SantykiĆø Instituto Darbe, VarĆ°uva 2000, nr. 3, 278-302 psl.; To paties autoriaus pal.Ā“Legal Professions in Transformation in PolandĀ”, International Juornal of the Legal Profession 1994, vol. 1, No 3, 269-282 psl; A. Korybski, Ā“Teisininko profesijos Lenkijoje - aktuali padĆ«tis ir permainĆø perspektyvos Ā”, Lenkija 90 metu. Valstybes ir teises permainos, t. II, Liublin 1998, 485-198 psl.

⁴81 ir 82 str. Europos SĆ jungos Sutartis ( numeracija pagal Amsterdamo Sutarti )

⁵pal. plaĆØiau: H. Lamon, Lawyers, Bar associations and competition law: limits of regulation (referatas konferencijai - Ā“Towards a new ethical framework for a legal profession in transition, University of Ghent, 2001 m. spalio 25-26 d.)- ir nuomonĆ«s apie referatĆ .

⁶Taip konstatavo Generalinis Advokatas Wouters (C-309/99 Wouters, 2001 m. liepos 10 d.) byloje: Ā“Teikiant nepriklausomas teisines paslaugas teisiniĆø paslaugĆø rinkoje teisininkai (market for legal services), mainais reikalauja atlyginimo. Jie yra finansiĆ°kai atsakingi uĆ¾ teikiamas paslaugas ir patys privalo apmokĆ«ti iĆ°laidas, atsiradusias teikiant teisines paslaugas. Teisininku profesija remiantis ETT nutarimu turi bĆ»ti traktuojama kaip Ć�monĆ« (undertaking) pagal Europos SĆ jungos Konkurencijos teise.Ā” PanaĆ°iai apibudina Generalinis Advokatas Arduino byloje (C-35/99, Arduino, 2001m. liepos 10 d.)

⁷Pvz. 2003 m. birĆ¾elio 30 d. byloje Komisija pripaĆ¾ino, kad profesinƦ italĆø muitininkĆø korporacijĆ  pagal Europos teisĆ«s normas sudaro nepriklausomĆø Ć�moniĆø sĆ junga, nors kiekvienas muitininkas dirba pagal valstybes autorizavimĆ  ir visuomenes labui. Muitininku veikla yra ekonominio pobĆ»dĆ¾io ir vykdoma rinkos sĆ lygomis, dĆ«l to muitininkĆø sĆ jungos privalo bĆ»ti reguliuojamos Europos konkurencijos teises normomis. ETT 1998 m. birĆ¾elio 12 d. nutarime patvirtino Komisijos pozicija (uĆ¾ : Lamon, ten pat ). PanaĆ°iai 2000 m. rugsĆ«jo 12 d. ETT nutarime konstatavo, kad laisvu medicininiu profesijĆø atstovai, rinkoje teikia klientams specializuotas paslaugas, rizikuojant turĆ«ti iĆ°laidĆø, bet jie kaip ir jĆø profesinĆ«s sĆ jungos reguliuojamos Europos Sutarties 81[1] str.

⁸ .EPI, O. J. L. 106/14.

⁹Apie pasikeitimu krypti iĆ°samiai E. Piontek, Ā“Ka duoda Europos konkurencijos teises reforma?Ā”, Ā“Przeglad Sadowy Ā” 2002, Nr.2, 83-111 psl.

¹⁰U?: E. Piontek, ten pat, 86 psl.

¹¹ U?: J. F. Gerard, Lawyers in multinational praktices ( referatas konferencijai Ā“Towards a new ethical framework for legal profession in transition Ā“- Ā˛iĆ»rĆ«ti pastabas 5 ).

¹² Ā�ie sunkumai daĆ¾niausiai iĆ°kilo teismuose nagrinĆ«jant teisininkĆø Ā– darbuotojĆø bylas, net ir tose Europos SĆ jungos Ć°alyse, kur iki Ć°iol teisininkĆø profesija reguliuojama kaip laisva profesija (nutarimas prilyginantis teisininkĆ , dirbantĆ� pagal darbo sutartĆ�, teisininkui teikianĆØiam teisines paslaugas,taip nutarĆ« 2000 m. gruodĆ¾io 8 d. Briuselio Darbo Teismas,tai parodĆ« bĆ»tinumĆ  iĆ°sprƦsti Ć°Ć� klausimĆ  , tai reiĆ°kia salaried lawyers-pal. W. Van Eeskhoutte, Recent case in Belgium regarding lawyers- employees, referatas konferencijai Ā“ Towards a new ethical framework for a legal profession in transition Ā“- ir pacituota ten literatĆ»ra).

¹³ Tokia situacija yra PrancĆ»zijoje nuo 1992 m., t.y. nuo Ć�sakymĆø Ć�sigaliojimo apie advokatu ir juriskonsultu (teisĆ«s patarĆ«jĆø) susivienijimo. ¹⁴ VienintelĆ« atsakomybĆ«s konstrukcija- tai civilinĆ« atsakomybĆ« uĆ¾ neatlikimĆ /nevykdymĆ  ar netinkama sutarties atlikimĆ /vykdymĆ . Ā“PasodrinimasĀ” ankĆ°ĆØiau minĆ«tos konstrukcijos dirbanĆØiĆø teisininkĆø atĆ¾vilgiu, gali bĆ»ti susijƦs ne tik su profesine atsakomybe, o taip pat Ā– gali bĆ»ti Ā– priimant kai kuriais atvejais rezultato sutartĆ�. (apribota yra anglosaksĆø Ć°alyse pvz. Anglijoje ir Velse galimybe nustatyti atlyginima conditional fees pavidalu, toks problemos sprendimas yra labai diskutuojamas Europos Tarybos AdvokatĆ»roje ir Europos SĆ jungos TeisininkĆø SĆ jungoje [CCBE], kaip ir atskirose profesinĆ«se teisininkĆø korporacijose ).

¹⁵ Pal. J. G. Fish, Ethical issues affecting MDPs from European perspective, referatas konferencijai Ā“Towards a new ethical framework for legal profession in transition Ā“.

¹⁶ TokĆ� draudimĆ  profit Ā– sharing MDPs atĆ¾vilgiu, Ć�vedĆ« belgĆø advokatĆø korporacija analizuodama Direktyvos 98/5 11 str.; dabar apie kryptingumo iĆ°laikymĆ  yra diskutuojama dviejose advokatĆø korporacijose, iĆ°skirtose iĆ° Belgian Bar Association, ir cost Ā– sharing MDPs atĀ˛vilgiu ( uĀ˛ : Jo Stevens, A ban on multidisciplinary partnerships in Belgium, referatas konferencijai Ā“Towards a new ethical framework for legal profession in transition Ā“).

¹⁷ PlaĆØiau: J. G. Fish, ten pat.

¹⁸ Pal. M. KoĆ¾uch,Ā” Patobulintas Ć�statymas: advokatĆ»ros teisĆ« ir juriskonsultĆø Ć�statymas pagal Europos teisƦ ir SĆ jungos SutartĆ� Ā”,Radca Prawny 1998, Nr.5; J. Ʋulawski,Ā”LaisvĆø profesijĆø veikla ir laisvĆ«, teikiant teisines paslaugas prieĆ° ir po Lenkijos Ć�stojimo Ć� Europos SĆ jungĆ Ā”, Radca Prawny 1999, Nr.1; E. Skrydlo-Tefelska, Ā“Laisvu teisiniu profesiju veikla, remiantis Europos SĆ jungos Teisingumo Tribunolo Ć�statymaisĀ”, Panstwo i Prawo 2000, Nr.7,.70-84 psl; K. Gromek- Broc, Ā“Laisvas advokatĆø judĆ«jimas Europos SĆ jungos teritorijoje pagal ES Direktyva 98/5 dĆ«l profesinĆ«s veiklos atlikimo kitose Europos SĆ jungos valstybĆ«seĀ”, Radca Prawny 2001, Nr.2, 86-91 psl.; G. Laszuk, Ā“ TeisinĆ«s pagalbos teikimas Europos SĆ jungoje ir Lenkijos teisĆ«Ā” ( konferencija VarĆ°uvoje 2001 geguĆ¾Ć«s 24 d.), Radca Prawny 2001, Nr.4, 28-41 psl.

¹⁹ Pal. advokatams bĆ»dingas pasisakymas adv. PrzemysĆ¹awa Lisa, kuris pabrĆ«Ć¾ia ir nurodo grĆ«smƦ Lenkijos advokatĆ»rai, kuri Ā“(...) gali neiĆ°laikyti konkurencijos su ekonomiĆ°kai tvirtomis ir galinĆØiomis Ć�vesti dempingo praktika arba apskritai kredituoti klientus, bendradarbiaudami su uĆ¾sienio teisinĆ«mis firmomis ne tik Vakaruose, bet ir pasaulio kontinentĆø ribose. Ć�i grĆ«smĆ« nĆ«ra susijusi su advokatais, praktikuojanĆØiais ekonominĆ«s apyvartos ribose, jĆø iĆ°stumimas bus natĆ»ralus jĆø perĆ«jimas Ć� baudĆ¾iamĆ jĆ , civilinƦ, ar Ć°eimos teisƦ. O nuo to Ā”perĆ«jimoĀ” ir tose teises srityse iĆ°augs konkurencija. Tarp advokatĆø prasidĆ«s kova dĆ«l klientĆø.Ā” Toliau adv. Lis kvieĆØia korporacijĆø valdĆ¾iĆ  kovoti dĆ«l norminiĆø reguliacijĆø, kurios riboja VakarĆø teisiniĆø firmĆø konkurencijĆ  (pal. P. Lis, Ā“ SĆ raĆ°as delegatĆø Ć� Ć�alies advokatĆø suvaĆ¾iavimĆ Ā”, Palestra 2001, Nr. 9-10, 148 psl.).

²⁰ Pal. I. Kleniewska, Ā“Teisines pagalbos teikimas Europos SĆ jungoje ir Lenkijos teisĆ«. Ć�statymo projekto tekstasĀ”, Jurysta 2001, Nr.9

Vertimas: Ā© 2003 m. ArĆ»no MarcinkeviĆØiaus teisiniĆø paslaugĆø firma Ā“Rectum EsseĀ”