Iki ðiø metø pradþios nebuvo aiðkiai apibrëþtos asmens bei turto saugotojø teisës ir pareigos. Asmens bei turto saugos veiklà reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 160 Dël Asmens bei turto saugos nuostatø patvirtinimo ir vidaus reikalø ministro 1993 m. rugpjûèio 31 d. ásakymas Nr. 673 Dël leidimø sistemos veiklos, vykdant Asmens bei turto saugos nuostatus bei kiti su ðia veikla susijæ teisës aktai. Taèiau nebuvo vientiso ástatymo, kuris reguliuotø minëtà sritá, kuris tiksliai apibrëþtø saugos tarnybø, o kartu ir apsaugos darbuotojø teises ir pareigas. Tokia situacija, prieðtaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 str. 1 d., pagal kurià draudþiama valstybës ar savivaldos institucijoms ástatymuose nenustatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniø asmenø veiklà.
Nuo 2005 m. sausio 1 d. ásigaliojæs 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos ástatymas Nr. IX-2327 (toliau tekste Asmens ir turto saugos ástatymas), reglamentuoja privaèiø juridiniø asmenø, uþsienio juridiniø asmenø filialø ir valstybës bei savivaldybiø ámoniø vykdomà ginkluotà ir neginkluotà asmens ir turto saugà, jà vykdanèiø apsaugos darbuotojø teises bei pareigas, fizinës prievartos, specialiøjø priemoniø bei ðaunamøjø ginklø panaudojimo teisëtumo sàlygas, asmens ir turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas ir ðios veiklos valstybinæ prieþiûrà.
Pagal Asmens ir turto saugos ástatymo 2 str. apsaugos darbuotojas- asmens ir turto saugà vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio darbuotojas.
Pagal Asmens ir turto saugos ástatymo 7 str. 1, 2 p.p. bei 15 str. 1 d. apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugà, turi teisæ laikyti, neðiotis ir naudoti ðaunamàjá ginklà ir specialiàsias priemones, taip pat panaudoti fizinæ prievartà. Taèiau, ðaunamojo ginklo, specialiøjø priemoniø bei fizinës prievartos panaudojimui yra taikomi ástatymø, reglamentuojanèiø bûtinàjà gintá ir bûtinàjá reikalingumà, reikalavimai. (Asmens ir turto saugos ástatymo 15 str. 2 d.). Bûtinosios ginties ir bûtinojo reikalingumo sàvokos yra apibrëþtos LR Administraciniø teisës paþeidimø kodekse (toliau tekste LR ATPK) ir LR Baudþiamajame kodekse (toliau tekste LR BK).
Bûtinoji gintis. Pagal LR ATPK 18 str. administraciniø teisës paþeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ðiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dël administraciniø teisës paþeidimø, bet padarytas bûtinosios ginties bûklëje, tai yra ginant valstybinæ ar vieðàjà tvarkà, nuosavybæ, pilieèiø teises ir laisves, nustatytà valdymo tvarkà nuo prieðingo teisei kësinimosi tokiu bûdu, kad padaroma pasikësintojui þalos, jeigu tik nebuvo perþengtos bûtinosios ginties ribos.
Pagal LR BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal ðá kodeksà, jeigu jis neperþengdamas bûtinosios ginties ribø, padarë baudþiamajame ástatyme numatyto nusikaltimo ar nusiþengimo paþymius formaliai atitinkanèià veikà gindamasis ar gindamas kità asmená, nuosavybæ, bûsto nelieèiamybæ, kitas teises, visuomenës ar valstybës interesus nuo pradëto ar tiesiogiai gresianèio pavojingo kësinimosi.
Bûtinasis reikalingumas. Pagal ATPK 17 str. administraciniø teisës paþeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ðiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dël administraciniø teisës paþeidimø, bet padarytas bûtinojo reikalingumo bûklëje, tai yra siekiant paðalinti pavojø, gresiantá valstybinei ar vieðajai tvarkai, nuosavybei, pilieèiø teisëms ir laisvëms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu ðis pavojus tomis aplinkybëmis negalëjo bûti paðalintas kitomis priemonëmis ir jeigu padarytoji þala yra maþiau reikðminga negu iðvengtoji þala.
Pagal LR BK 31 str. 1 d. asmuo neatsako pagal baudþiamuosius ástatymus uþ veiklà, kurià jis padarë siekdamas paðalinti jam paèiam, kitiems asmenims ar jø teisëms, visuomenës ar valstybës interesams gresiantá pavojø, jeigu ðis pavojus negalëjo bûti paðalintas kitomis priemonëmis ir padaryta þala yra maþesnë uþ tà, kurios siekta iðvengti.
Taigi darytina iðvada, kad apsaugos darbuotojas turi teisæ naudoti ðaunamàjá ginklà, specialiàsias priemones bei fizinæ prievartà, jeigu minëtø priemoniø panaudojimas atitinka (yra proporcingas) kësinimosi pavojingumà ir pobûdá bei jeigu esant tam tikromis aplinkybëmis, grësme negali bûti paðalinta kitomis priemonëmis.
Beje, Asmens ir turto saugos ástatymo 15 str. 3 d. numato apsaugos darbuotojui prievolæ, jeigu leidþia aplinkybës <
> áspëti átariamà teisës paþeidëjà apie ketinimà panaudoti fizinæ prievartà, specialiàsias priemones ar ðaunamàjá ginklà, jei ðis nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymø <
> iðskyrus atvejus, kai delsimas kelia grësmæ apsaugos darbuotojo ar saugomo subjekto, ar saugomame objekte esanèiø asmenø gyvybei ar sveikatai arba áspëti yra neámanoma.
Atsiþvelgdamas á konkreèios situacijos pavojingumà, apsaugos darbuotojas privalo pasirinkti tokias leistinas reagavimo prieð átariamà teisës paþeidëjà priemonës bei tiek ir tokiu mastu, kurios yra neiðvengiamai bûtinos kiekvienoje konkreèioje situacijoje. Be to, apsaugos darbuotojas, kiek tai ámanoma, turi stengtis naudoti nesmurtines poveikio priemones (pvz. derybos).
Asmens ir turto saugos ástatymo 2 str.16 d. yra pateiktas specialiøjø priemoniø apibrëþimas, t.y. aktyvios gynybos prievartos priemonës (antrankiai, guminës lazdos, savigynai skirti átaisai, aerozoliniai árenginiai ir átaisai, elektroðoko árenginiai, tarnybiniai ðunys), kuriomis siekiama apginti saugomà subjektà ir objektà ar apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisëto kësinimosi, taip pat sulaikyti átariamà teisës paþeidëjà. Minëtas ástatymas numato platesná specialiøjø priemoniø spektrà, todël apsaugos darbuotojams vykdant savo pareigas yra suteikiami platûs ágaliojimai.
Atkreiptinas dëmesys, kad apsaugos darbuotojas fizinæ prievartà ir specialiàsias priemones turi teisæ panaudoti atremdamas pasikësinimà, gresiantá jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikësinimà, kuriuo siekiama atimti ið jo specialiàjà priemonæ ir (ar) ðaunamàjá ginklà; gindamas saugomà subjektà nuo uþpuolimo, gresianèio ðio sveikatai ar gyvybei; atremdamas saugomø objektø uþpuolimà; sulaikydamas átariamà teisës paþeidëjà, jei ðis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; paðalindamas ið saugomø objektø, masiniø ar kitø renginiø asmenis, nesilaikanèius nustatytø taisykliø, jeigu ðie asmenys nevykdo teisëtø apsaugos darbuotojo reikalavimø. Be to, apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas á policijà asmená, átariamà nusikalstamos veikos padarymu, jeigu ðis asmuo prieðinasi sulaikymui arba jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasiprieðinti ar pakenkti sau. Saugomø objektø ar juose esanèiø asmenø apsaugai apsaugos darbuotojai gali naudoti ir tarnybinius ðunis.
Paþymëtina, kad ðaunamojo ginklo panaudojimui yra suformuluoti grieþtesni pagrindai, nei kitokios prievartos panaudojimo atveju. Ðaunamàjá ginklà apsaugos darbuotojas gali panaudoti tik tuomet, kai fizinë prievarta ar specialiosios priemonës yra neveiksmingos arba jas panaudoti nëra galimybës.
Apsaugos darbuotojas turi teisæ panaudoti ðaunamàjá ginklà kaip iðimtinæ priemonæ atremdamas pasikësinimà ar saugomo objekto ginkluotà uþpuolimà, gresianèius jo gyvybei, gindamas saugomà subjektà nuo uþpuolimo, gresianèio ðio gyvybei, sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu átariamà asmená, kuris aktyviais, taèiau ne bet kokiais veiksmais vengs sulaikymo. Jei asmuo vengia sulaikymo bëgadamas nuo apsaugos darbuotojo, bet nesukelia grësmës nei apsaugos darbuotojo, nei saugomo asmens gyvybei, ðaunamàjá ginklà naudoti draudþiama (iðskyrus áspëjamuosius ðûvius). Be to, asmens ir turto saugos ástatymas numato apsaugos darbuotojui teisæ panaudoti ðaunamàjá ginklà prieð gyvûnus.
Asmens ir turto saugos ástatyme numatytas draudimas apsaugos darbuotojams panaudoti ðaunamàjá ginklà þmoniø susibûrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentëti paðaliniai asmenys. Taèiau apsaugos darbuotojams draudþiama naudoti ir ðaunamàjá ginklà ir specialiàsias priemones prieð moteris, jei akivaizdu, kad jos nëðèios, taip pat prieð asmenis, jei akivaizdu, kad jie neágalûs, prieð nepilnameèius, jeigu jø amþius þinomas arba iðvaizda atitinka amþiø, iðskyrus atvejus, kai ðie asmenys prieðinasi pavojingu þmogaus gyvybei ar sveikatai bûdu arba kai uþpuola tokiø asmenø grupë, ir ðis uþpuolimas kelia grësmæ þmogaus gyvybei ar sveikatai.( Asmens ir turto saugos ástatymo 16 str. 2 d., 17 str. 4 d.).
Vadovaujantis Asmens ir turto saugos ástatymo 7 str. 3 p. apsaugos darbuojas átardamas, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administraciná teisës paþeidimà ar nusikalstamà veikà, reikalauti nutraukti neteisëtus veiksmus. Taèiau, tuo atveju, kai apsaugos darbuotojas uþklupo átariamà teisës paþeidëjà darant administraciná teisës paþeidimà ar nusikaltimà , susijusá su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to, jisai gali átariamà teisës paþeidëjà sulaikyti, o po sulaikymo nedelsiant perduoti minëtà asmená policijai.
Jeigu saugomame objekte galioja leidimø reþimas, apsaugos darbuotojas turi teisæ tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybæ, tikrinti asmenø turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonëse esanèius krovinius bei su jais susijusius dokumentus.
Turëdamas duomenø, leidþianèiø pagrástai átarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisës paþeidimas ar nusikaltimas, apsaugos darbuotojas turi teisæ pareikalauti ið átariamo teisës paþeidëjo parodyti turimus daiktus. Taèiau, tik gavæs átariamo teisës paþeidëjo þodiná ar raðytiná sutikimà, apsaugos darbuotojas gali minëtus daiktus apþiûrëti. Turint átariamo teisës paþeidëjo raðytiná sutikimà, galima apþiûrëti ir patá asmená. Paþymëtina, kad be reikalaujamo sutikimo, apsaugos darbuotojas neturi teisës apþiûrëti nei minëtus daiktus, nei asmená.
Kliento, juridinio asmens ar uþsienio juridinio asmens filialo, kuriame yra saugos padalinys, valdymo organo raðytiniu pavedimu apsaugos darbuotojas turi teisæ neáleisti á saugomà objektà kitø asmenø, iðskyrus pareigûnus bei kitus asmenis, kuriems tokià teisæ suteikia ástatymai (Asmens ir turto saugos ástatymo 7 str. 7 p.)
Apsaugos darbuotojas gali neleisti á masinius ar kitus renginius, kuriuose palaiko vieðàjà tvarkà, asmenø, mëginanèiø ásineðti uþdraustus daiktus ar nesilaikanèiø nustatytø taisykliø, taip pat paðalinti ið renginio asmenis, paþeidusius ðiuos reikalavimus. Reaguodamas á pavojaus signalus, apsaugos darbuotojas turi teisæ naudoti transporto priemonæ su oranþinës spalvos ðvyturëliais.
Apsaugos darbuotojas, atlikdamas pareigas turi bendradarbiauti su policija. Átardamas, kad rengiamas, daromas ar jau padarytas administracinis teisës paþeidimas ar nusikalstama veika, apsaugos darbuotojas privalo nedelsdamas praneðti apie tai policijai, apsaugoti ávykio vietà, imtis priemoniø liudytojams nustatyti, suteikti pagalbà pareigûnams ar kitiems asmenims sulaikant átariamus teisës paþeidëjus (kiek tai netrukdo atlikti tiesiogines pareigas), esant reikalui suteikti pirmàjà medicinos pagalbà. Jeigu buvo panaudotas ðaunamasis ginklas ar specialiosios priemonës ir dël to þuvo þmogus ar jam buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta turtinë þala, apsaugos darbuotojas apie tai privalo nedelsdamas praneðti atitinkamai teritorinei policijos ástaigai.
|